*6:1 „pranešimo“ – Arba „žodžio“.
†6:1 „subrendimą“ – Arba „tobulumą“.
‡6:1 „dar kartą“ – Arba „vėl“.
§6:2 „krikštus“ – Gr. βαπτισμῶν (baptismon), vartojamas ir Mk 7:4,8; Hbr 9:10. Jėzaus sekėjai buvo krikštijami vandeniu (Mk 1:4; Lk 3:16; Jn 3:23, 26; 4:1-2) ir Jis krikštijo savuosius Šventąja Dvasia (Jn 1:33; Apd 1:4-5, 11:15-16).
*6:4 „būtų neįmanoma“ – Tariamą nuosaką lemia gr. kalbos sintaksė (ilgas prielaidų sąrašas), kontekstas ir panašią sandarą kitur, pvz., Hbr 10:26 eilutėje esantis dalyvis („jeigu mes nuodėmiaujame“).
†6:4 „vėl atnaujinti atgailai“ – Frazė yra perkelta iš 6-tos eilutės.
‡6:4 „vieną kartą visiems laikams“ – Arba „vieną kartą galutinai“. Gr. žodis ἅπαξ (hapax) gali būti kelintinis arba galutinis. Plg. II Kor 11:25; Flp 4:16; I Tes 2:18; Hbr 6:4; 9:7, 26-28; 10:2; 12:26-27; I Pt 3:18, 20; Judo 3, 5.
§6:4 „pasidarė Šventosios Dvasios dalininkais“ – Arba „pasidarė Šventosios Dvasios veikimo dalyviais“, t. y. patyrė Šv. Dvasios veikimą; žodis μέτοχος rodo į tai, kas kartu su kitais yra patiriama.
*6:5 „pasaulio“ – Arba „amžiaus“.
†6:6 „atsimetė“ – T. „atkrito“, „nupuolė“; Gr. žodis παραπίπτω (parapiptō) vartojamas NT tik čia.
‡6:6 „nukryžiuodami“ – T. y. laiko Viešpatį Jėzų apsimetėliu, kuris melagingai tvirtina esąs Mesijas, ir todėl pasmerkia jį, kaip ir pasmerkė jį aukštieji kunigai ir kiti.
§6:7 „sugeria“ – Arba „sugėrė“.
*6:7 „palyjantį“ – T. „ateinantį“.
†6:7 „augalų“ – T. vns., „augalą“, „augmeniją“.
‡6:7 „naudingų“ – T. „tinkančių“. Gr. žodis εὔθετος (euthetos) vartojamas dar Lk 9:62, 14:35.
§6:7 „dėl kurių ji ir dirbama“ – Arba „kurie ir ją dirba“.
*6:7 „pasisavina“ – Arba „priima ir naudoja“.
†6:8 „Jos“ – T. „kurios“.
‡6:8 „deginimas“ – T. „deginimui“, „į deginimą“.
§6:9 „tai“ – Gr. žodis καί (kai) gali būti išverstas „ir“, bet neatrodo, jog rašytojas kalba apie dviejų rūšių dalykus, bet bendrai apie tik vienos rūšies dalykus, kuriais pasižymi išgelbėtieji.
*6:11 „visiško užtikrintumo“ – T. y., „visiško abejonių nebuvimo“.
†6:12 „sekėjais“ – Tinka ši apibrėžtis iš DLKŽ – „daryti, kaip kitas daro, mėgdžioti elgesį“.
‡6:12 „tuos dalykus, kurie buvo pažadėti“ – Gr. „pažadus“.
§6:15 „labai kantriai laukęs“ – Arba „ilgai iškentęs“. Tas pats gr. žodis vartojamas ir Mt 18:26, 29; Lk 18:7; I Kor 13:4; I Tes 5:14; Jok 5:7-8; II Pt 3:9.
*6:15 „gavo, kas buvo pažadėta“ – Gr. „gavo pažadą“.
†6:17 „pažado“ – Arba „pažadėtų dalykų“.
‡6:17 „pats laidavo“ – Arba „įsiterpė pats būdamas garantas“.
§6:17 „per priesaiką“ – Arba „priesaika“ (įnag.).
*6:19 „prasiskverbiantį“ – Arba „įeinantį“.