Tikinčiųjų paveldo vertimas Hebrajams 9

3 O už antrosios uždangos – kita padangtė, vadinama *švenčiausioji vieta, 4 kuri turėjo auksinį smilkytuvą ir iš visų šonų auksu apmuštą sandoros skrynią, kurioje buvo auksinis ąsotis su mana ir išsprogusi Aarono lazda ir sandoros plokštės, 5 o virš jos – šlovės kerubai, apdengiantys šešėliu †gailestingumo sostą; apie ‡tuos dalykus dabar negalima kalbėti iki smulkmenų. 6 O šiems daiktams esant įrengtiems, į pirmąją padangtę nuolat įeina kunigai, atlikdami tarnavimą Dievui. 7 o į antrąją įeidavo vien tik vyriausiasis kunigas, §vieną kartą kiekvienais metais, ne be kraujo, kurį jis aukoja už save ir už tautos *nežiniomis padarytas nuodėmes. 8 Šventoji Dvasia tuo †parodo tai, kad ‡kelias į visų švenčiausiąją dar nebuvo §atviras, kol tebestovėjo pirmoji padangtė, 11 Bet Kristus, atėjęs kaip *būsimųjų gerų dalykų vyriausiasis kunigas per didesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankomis padarytą, tai yra nepriklausančią šitai kūrybai, 12 nei per †ožių bei jautukų kraują, bet per savo paties kraują jis įėjo vieną kartą visiems laikams į šventąją vietą ‡įgijęs už mus amžiną išpirkimą. 13 Nes jeigu jaučių bei ožių kraujas ir nešvariuosius apšlakstantys telyčios pelenai pašventina tam, kad kūnas būtų padarytas švarus, 14 tai kaip daug labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo Dievui save, esantį be dėmės, nuvalys jūsų sąžinę nuo negyvų darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui?! 22 Ir pagal įstatymą beveik viskas yra apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo. 23 Taigi buvo būtina, kad danguje esančių dalykų §kopijos būtų apvalomos *šiomis priemonėmis, bet patys dangiški dalykai – geresnėmis aukomis negu šitos, 24 nes Kristus įėjo ne į rankomis padarytas šventąsias vietas, tai yra įėjo ne į †tas vietas, kurios atvaizduoja tikrąsias, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų Dievo akivaizdoje už mus; 25 ir įėjo ne tam, kad jis dažnai save aukotų taip, kaip vyriausiasis kunigas kasmet įeina į šventąją vietą su kito krauju; 26 kitaip jam būtų reikėję dažnai kentėti nuo pasaulio įkūrimo. Bet dabar jis vieną kartą amžių pabaigoje yra apreikštas, kad save aukodamas pašalintų nuodėmę. 27 Ir kaip žmonėms yra skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas, 28 taip Kristus, vieną kartą paaukotas, kad daugelio nuodėmes ‡sau prisiimtų, antrą kartą ne dėl nuodėmės pasirodys jo ilgesingai laukiantiesiems, §kad juos išgelbėtų.

*9:3 „švenčiausioji vieta“ – Gr. „šventų šventa“.

†9:5 „gailestingumo sostą“ – Arba „rūstybę numaldymo vietą“; t. y. sandoros skrynios dalis (dengianti plokštė), kurioje pirmosios sandoros santvarkos metu buvo atliekamas aukojimas už nuodėmes taip, kad jos būtų padengtos krauju ir Dievo rūstybė, numatyta įstatyme už nuodėmę, būtų numaldyta. Gailestingumas – tai sulaikyti nupelnytą bausmę. Tas pats gr. žodis vartojamas Ro 3:25 eilutėje, o panašus gr. žodį vartojamas Lk 18:13 ir Hbr 2:17.

‡9:5 „tuos“ – T. „kuriuos“.

§9:7 „vieną kartą kiekvienais metais“ – Arba „vieną kartą metuose“. Žr. Kun 16:12-16, iš kurio teksto aišku, kad „vieną kartą“ čia rodo į vienos dienos veiksmus, nes Atpirkimo dieną Aaronas turėjo atnešti į Švenčiausiąją vietą keturis daiktus, ir ne visus vienu metu.

*9:7 „nežiniomis padarytas nuodėmes“ – Gr. žodis vartojamas NT tik čia; arba „suklydimus“.

†9:8 „parodo“ – T. „parodydamas“.

‡9:8 „kelias į visų švenčiausiąją“ – Arba „šventų vietų kelias“.

§9:8 „atviras“ – Arba „apreikštas“.

*9:11 „būsimųjų“ – T. y. tie geri dalykai buvo numatyti Senosios Sandoros santvarkoje ir Įstatyme; Viešpačiui Jėzui atėjus, jie nebe ateityje, bet praeityje. Pasak Hbr 7.22, Jėzus yra geresnės sandoros / testamento užtikrintojas / laiduotojas.

†9:12 „ožių bei jautukų“ – Vyriausiasis kunigas pirma dėl savo nuodėmių turėjo atnešti jautuko kraujo į Švenčiausiąją vietą ir juo šlakstyti gailestingumo sostą (Kun 16:14), po to dėl tautos nuodėmių – ožio kraujo (Kun 16:15).

‡9:12 „įgijęs“ – Dėl vertimo: arba „suradęs“ arba „parūpinęs“ (plg. Pr 22:8, kurioje hbr. žodis, išverstas „parūpins“ turi panašią reikšmę). Dėl gr. žodžio formos: galimi ir šie vertimai: „savo labui įgijęs / suradęs / parūpins“ (taip pat plg. Pr 22:8, kurioje parašyta „Dievas sau (arba: savo labui) parūpins tam tikrą avinėlį“). Dėl išpirkos / nuodėmių padengimo „suradimo“, plg. ypač Job 33:24; gr. žodis panašiai vartojamas Lk 9:12, Hbr 4:16 eilutėse. Dėl išpirkimo eiliškumas laike: Senosios Sandoros santvarkoje, atpirkimas (nuodėmių padengimas) buvo vykdomas būtent ant aukuro, kur buvo praliejamas kraujas (Kun 17:11), o Mesijas atliko išpirkimą ant kryžiaus, po to įėjo į Danguje esančio šventyklos Švenčiausiąją vietą.

§9:23 „kopijos“ – Arba „atvaizdai“.

*9:23 „šiomis priemonėms“ – T. y. vandeniu, krauju (su vilna bei yzopu); plg. Hbr 9:19 ir toliau.

†9:24 „tas vietas, kurios atvaizduoja tikrąsias“ – Arba „į tikrųjų atvaizdus“.

‡9:28 „sau prisiimtų“ – Arba „užneštų“. Plg. I Pt 2:24 (tas pats gr. žodis) ir Joh 1:29 (kitas gr. žodis).

§9:28 „kad juos išgelbėtų“ – Gr. „išgelbėjimui“.