*10:9 „paskui“ – Arba „tada“.
†10:9 „Jis panaikina pirma, kad įtvirtintų antra“ t. y. jis visai pašalina pirmąją aukojimo santvarką, pagal kurią buvo aukojami gyvuliai, kad įsteigtų naują santvarką, pagal kurią jo paties kūno ir kraujo auka, vieną kartą aukotą visiems laikams, sutaikina žmones su Dievu.
‡10:10 „Tos valios įvykdymu“ t. y. Dievo Tėvo valia suteikti galutinę auką už nuodėmes, o tą valią įvykdė Dievas Sūnus, mūsų Išgelbėtojas.
§10:10 „esame padaryti šventi“ – Arba „esame pašventinti“.
*10:14 „yra padaręs tobulus“ – Arba „yra padaręs tikslą pasiekusius“ arba „yra perkėlęs į galutinį tikslą“ arba „yra padaręs juos trūkumų neturinčius“.
†10:14 „amžinai“ – Arba „į begalybę“.
‡10:19 „kadangi turime“ – Arba „turėdami“.
§10:19 „drąsą“ – Arba „laisvę“; gal „įgaliojimą“.
*10:19 „įeiti“ – T. „įėjimui“.
†10:22 „artinkimės“ – Arba „prieikime“.
‡10:22 „teisinga“ – Gr. būdvardis, „atitinkanti tiesą“.
§10:23 „tikėjimo“ – Arba „užtikrintos vilties“.
*10:24 „smarkiam“ – Arba „aštriam“.
†10:25 „neapleisdami“ – Arba „nepraleisdami“. Gr. žodis ἐγκαταλείπω (enkataleipo) vartojamas dar Mt 27:46; Mk 15:34; Apd 2:27; Rom 9:29; II Kor 4:9; II Tim 4:10, 16; Hbr 13:5.
‡10:25 „ragindami su įspėjimais“ – Arba „paguosdami“.
§10:26 „jeigu […] nuodėmiautume“ – Gr. kalboje čia yra esamojo laiko genityvinis (kilmininkinis) absoliutyvinis sąlyginis dalyvis ἁμαρτανόντων (hamartanóntōn). Kadangi yra sąlyginis dalyvis, vartotinas žodis „jeigu“ ir tariamoji nuosaka (žodžiai „nuodėmiautume“ ir „nebeliktų“). Plg. Hbr 6:4-8.
*10:26 „aiškų tiesos pažinimą“ – Plg. I Tim 2:4; II Tim 2:25, 3:7; Tit 1:1.
†10:26 „valingai“ – Gr. prv. ἑκουσίως (hekousíōs) vartojamas tik čia ir I Pt 5:2. Šis žodis čia rodo į tariamą tyčinių veiksmų seką, kuria žmogus rodo, kad apgalvotai atsisako ankstesnio tikėjimo, t. y. atsisako Viešpaties, kurį anksčiau pripažino esantį vienintelį Valdovą ir Išgelbėtoją. Plg. Iš 21:14, Sk 15:30; Įst 17:12; Ps 19:13.
‡10:26 „nuodėmiautume“ – Žr. I Jn 3:9, kurioje tvirtinama, kad gimęs iš Dievo žmogus negali nuodėmiauti, nors ir toks žmogus nusideda (I Jn 1:8-10, 2:1 ir kitur).
§10:27 „tam tikras“ – Arba „kažkoks“.
*10:27 „ugningas pasipiktinimas“ – Arba „ugningas uolumas“, „ugningas pavydas“. Plg. Įst 29:20; Ps 79:5; Eze 36:5, 38:19; Zep 1:18, 3:8.
†10:27 „kuris prarys priešininkus“ – Arba „tam, kad prarytų priešininkus“; t. „priešininkų prarijimui“.
‡10:29 „jis“ – T. y. Dievo Sūnus. Viešpaties Jėzaus kraujas Jį pašventino (išskyrė ypatingam reikalui) taip, kaip Aarono (ir kitų kunigų) paaukotos aukos kraujas pašventino Aaroną (ir kitus kunigus).
§10:29 „įžeidė“ – Arba „užgavo“.
*10:34 „dėl mano pančių“ – gr. „mano pančiuose“.
†10:34 „danguje geresnį ir išliekantį turtą“ – Arba „žinodami, kad turite savyje geresnį ir išliekantį turtą danguje“.
‡10:34 „danguje“ – gr. dgs., „danguose“.
§10:35 „atviro užtikrintumo“ – Arba „tvirto žinojimo / pasitikėjimo“, „drąsaus įsitikinimo“; t. y. tikrumo (abejonių neturėjimo), kad Dievo pažadai išsipildys.
*10:35 „už kurį skirtas didelis atlygis“ t. „kuris turi didelį atlygį“.
†10:38 „teisusis tikėjimu gyvens“ – Hab 2:4. Plg. Rom 1:17, Gal 3:11.
‡10:38 „jeigu kas atsitrauktų“ – Gr. sandora leidžia išversti „jeigu jis (t. y. teisusis) atsitrauktų“. Hab 2:4 hbr. tekste dviejų sakinių eiliškumas yra atvirštinis palyginus su Heb 10:38 ir matosi, kad yra priešingybės: vieno žmogaus „siela nėra tiesi jame, bet teisusis tikėjimu gyvens“.