*3:1 „pavojingi“ – Arba „žiaurūs“, „įnirtingi“.
†3:1 „laikotarpiai“ – Arba „tarpsniai“, „etapai“.
‡3:3 „nesilaikantys susitarimų“ – Arba „nesutaikomi“. Gr. žodis vartojamas NT tik čia ir Rom 1:31.
§3:3 „šmeižikai“ – Arba „šmeižikai“. Plg. I Tim 3:11, Tit 2:3.
*3:7 „ateiti į aiškų tiesos pažinimą“ – Plg. I Tim 2:4, II Tim 2:25.
†3:8 „vertinti atmestinai“ – Vadinasi, jie tiki, gal ir kaip velniai (Jok 2:12), bet jų tikėjimas nėra tikras tikėjimas, dėl kurio Dievas išteisina nusidėjėlius. Gr. žodis ἀδόκιμος (adokimos) vartojamas 8-iose eilutėse: Ro 1:28; 1 Kor 9:27; II Kor 13:5-7; 2Ti 3:8; Tit 1:16; Hbr 6:8. Jis yra žodžio δόκιμος (dokimos) priešingybė (plg. Ro 14:18; 16:10; 1Co 11:19; 2Co 10:18; 13:7; 2Ti 2:15; Jas 1:12).
‡3:9 „kvailybė“ – T. gr. artikelis.
§3:9 „paaiškėjo“ – T. „pasidarė“, „įvyko“, „atsitiko“.
*3:10 „esi glaudžiai sekęs […]“ – Timotiejus sekė mokytoją Paulių kaip arklys naktį seka kelią. Gr. žodį galima suprasti taip, kad Timotiejus buvo nenutolęs nuo Pauliaus mokymo, gyvensenos ir t.t., bet laikėsi arti.
†3:10 „ryžtą“ – Arba „tikslą“. Plg. Apd 11:23 ir kt.
‡3:11 „kurie“ – T. „kokie“.
§3:11 „O kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti“ – T. „Kokius persekiojimus iškentėjau“.
*3:12 „nusprendžia“ – Arba „turi valią“.
†3:13 „kerėtojai“ – „žavėtojai“, „burtininkai“. Gr. žodis γόης (goės) vartojamas NT tik čia. Verčiama ir žodižiu „suvedžiotojai“, turint omeny, kad suvedžioja žavėjimu. Žr. Gal 5:20; Apr 8:11, 9:21, 18:23, 21:8, 22:15.
‡3:14 „tuose dalykuose, kuriuos išmokai“ – Žr. II Jn 9 eilutėje, kurioje tas pats gr. žodis, „Kiekvienas, kuris nusižengia ir neišlieka“. Žodis μένω (meno) vartojamas daugybėje vietų NT, pvz. Jn 8:31; Jn 12:46; Jn 14:10; Jn 15:4-7,10-11; I Jn 2:6,10,14,24,27-28; I Jn 3:6,9,14-15,17,24; I Jn 4:12-13,15-16.
§3:14 „kuriais buvai įtikintas“ – Arba „kurie įtikino tave“.
*3:15 „mažumės“ – T. „kūdikio“ arba „labai mažo vaiko“; gr. žodis rodo į labai jauną vaiką arba kūdikį, kartais net negimusį vaiką.
†3:15 „Šventuosius Raštus“ – Arba „Dievo reikalams skirtus Raštus“; gal „šventyklinius Raštus“. T. y. šventykloje laikomos Dievo duotų tekstų originalų rankraščių kopijos.
‡3:15 „padaryti tave išmintingą išgelbėjimui“ – Arba „išgudrinti tave išgelbėjimui“ arba „protinti tave išgelbėjimui“.
§3:15 „per tikėjimą Kristumi Jėzumi“ – T. „per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje“, bet reikšmė neabejotinai yra „per pasikliovimą Kristumi Jėzumi“ arba „per tikėjimą, kuris atsiremia į Kristų Jėzų“.
*3:16 „Dievo įkvėptas“ – Tai vertimas iš gr. k. būdvardžio, kuris vartojamas tik šioje eilutėje. Pagal etimologiją (reikšmes žodžių, iš kurių šis sudurtinis žodis sudarytas) tai būtų „Dievo iškvėptas“, „Dievo išalsuotas“. Etimologija ne visada patikimas pagrindas nustatyti žodžio reikšmę. Kadangi Šventraštis amžinai lieka gyvybingas ir veiksmingas (I Pt 1:23, Hbr 4:12), geriau išversti žodžiu „įkvėptas“. Gr. būdvardis apibūdina ne tik šventraščio kilmę / šaltinį, bet taip pat jo kokybę / prigimtį, kuri lemia nuolatinį jo poveikį (plg. II Tim 3:16b-17).