Tikinčiųjų paveldo vertimas Hebrajams 6

1 Todėl, ėję toliau nuo pradmens to *pranešimo apie Kristų, duokimės „sunešami“ į †subrendimą, nedėdami ‡dar kartą pamato, susidedančio iš atgailavimo nuo negyvų darbų ir iš tikėjimo Dievu, 2 iš mokslo apie §krikštus, ir apie rankų uždėjimą, ir apie mirusiųjų prisikėlimą ir apie amžinąjį teismą. 3 Jei Dievas leis ir tai darysime. 4 Nes *būtų neįmanoma †⌜vėl atnaujinti atgailai⌝ tų, kurie ‡vieną kartą visiems laikams buvo apšviesti bei paragavo dangiškos dovanos, ir §pasidarė Šventosios Dvasios dalininkais, 5 ir paragavo Dievo gero žodžio bei būsimojo *pasaulio jėgų, 6 ir paskui †atsimetė ‡nukryžiuodami iš naujo sau Dievo Sūnų ir jį išstatydami viešam gėdinimui. 7 Nes žemė, kuri §sugeria dažnai ant jos *palyjantį lietų ir želdina †augalų, ‡naudingų tiems, §dėl kurių ji ir dirbama, *pasisavina palaiminimą iš Dievo, 8 bet ta, kuri neša erškėčius bei usnis, yra atmestina ir netoli prakeikimo. †Jos galas – ‡deginimas. 9 Bet mylimieji, nors net šitaip kalbame, esame apie jus įsitikinę geresnių dalykų, §tai yra, tie, kurie lydi išgelbėjimą. 10 Nes Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir triūsą meilės, kurią parodėte jo vardui, anksčiau tarnavę ir dabar tarnaudami šventiesiems. 11 Tačiau norime, kad kiekvienas iš jūsų iki galo rodytų tokį pat uolumą iki *visiško užtikrintumo dėl viliamo dalyko, 12 kad neaptingtumėte, bet taptumėte †sekėjais tų, kurie per tikėjimą ir didžią kantrybę paveldi ‡tuos dalykus, kurie buvo pažadėti. 15 Ir šitaip, §labai kantriai laukęs, jis *gavo, kas buvo pažadėta. 17 Tokiu būdu Dievas, norėdamas †pažado paveldėtojams kuo aiškiau parodyti savo nutarimo nekintamumą, ‡pats laidavo §per priesaiką 18 kad per du nekintamus dalykus, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, turėtume galingą paguodą, kurie pabėgome į prieglobstį priešais mus padėtai vilčiai nutverti, 19 kurią viltį mes turime kaip sielos inkarą, tiek patikimą, tiek tvirtą ir *prasiskverbiantį į tą vidinę vietą už uždangos,

*6:1 „pranešimo“ – Arba „žodžio“.

†6:1 „subrendimą“ – Arba „tobulumą“.

‡6:1 „dar kartą“ – Arba „vėl“.

§6:2 „krikštus“ – Gr. βαπτισμῶν (baptismon), vartojamas ir Mk 7:4,8; Hbr 9:10. Jėzaus sekėjai buvo krikštijami vandeniu (Mk 1:4; Lk 3:16; Jn 3:23, 26; 4:1-2) ir Jis krikštijo savuosius Šventąja Dvasia (Jn 1:33; Apd 1:4-5, 11:15-16).

*6:4 „būtų neįmanoma“ – Tariamą nuosaką lemia gr. kalbos sintaksė (ilgas prielaidų sąrašas), kontekstas ir panašią sandarą kitur, pvz., Hbr 10:26 eilutėje esantis dalyvis („jeigu mes nuodėmiaujame“).

†6:4 „vėl atnaujinti atgailai“ – Frazė yra perkelta iš 6-tos eilutės.

‡6:4 „vieną kartą visiems laikams“ – Arba „vieną kartą galutinai“. Gr. žodis ἅπαξ (hapax) gali būti kelintinis arba galutinis. Plg. II Kor 11:25; Flp 4:16; I Tes 2:18; Hbr 6:4; 9:7, 26-28; 10:2; 12:26-27; I Pt 3:18, 20; Judo 3, 5.

§6:4 „pasidarė Šventosios Dvasios dalininkais“ – Arba „pasidarė Šventosios Dvasios veikimo dalyviais“, t. y. patyrė Šv. Dvasios veikimą; žodis μέτοχος rodo į tai, kas kartu su kitais yra patiriama.

*6:5 „pasaulio“ – Arba „amžiaus“.

†6:6 „atsimetė“ – T. „atkrito“, „nupuolė“; Gr. žodis παραπίπτω (parapiptō) vartojamas NT tik čia.

‡6:6 „nukryžiuodami“ – T. y. laiko Viešpatį Jėzų apsimetėliu, kuris melagingai tvirtina esąs Mesijas, ir todėl pasmerkia jį, kaip ir pasmerkė jį aukštieji kunigai ir kiti.

§6:7 „sugeria“ – Arba „sugėrė“.

*6:7 „palyjantį“ – T. „ateinantį“.

†6:7 „augalų“ – T. vns., „augalą“, „augmeniją“.

‡6:7 „naudingų“ – T. „tinkančių“. Gr. žodis εὔθετος (euthetos) vartojamas dar Lk 9:62, 14:35.

§6:7 „dėl kurių ji ir dirbama“ – Arba „kurie ir ją dirba“.

*6:7 „pasisavina“ – Arba „priima ir naudoja“.

†6:8 „Jos“ – T. „kurios“.

‡6:8 „deginimas“ – T. „deginimui“, „į deginimą“.

§6:9 „tai“ – Gr. žodis καί (kai) gali būti išverstas „ir“, bet neatrodo, jog rašytojas kalba apie dviejų rūšių dalykus, bet bendrai apie tik vienos rūšies dalykus, kuriais pasižymi išgelbėtieji.

*6:11 „visiško užtikrintumo“ – T. y., „visiško abejonių nebuvimo“.

†6:12 „sekėjais“ – Tinka ši apibrėžtis iš DLKŽ – „daryti, kaip kitas daro, mėgdžioti elgesį“.

‡6:12 „tuos dalykus, kurie buvo pažadėti“ – Gr. „pažadus“.

§6:15 „labai kantriai laukęs“ – Arba „ilgai iškentęs“. Tas pats gr. žodis vartojamas ir Mt 18:26, 29; Lk 18:7; I Kor 13:4; I Tes 5:14; Jok 5:7-8; II Pt 3:9.

*6:15 „gavo, kas buvo pažadėta“ – Gr. „gavo pažadą“.

†6:17 „pažado“ – Arba „pažadėtų dalykų“.

‡6:17 „pats laidavo“ – Arba „įsiterpė pats būdamas garantas“.

§6:17 „per priesaiką“ – Arba „priesaika“ (įnag.).

*6:19 „prasiskverbiantį“ – Arba „įeinantį“.