1 Ir šabo dieną jam įėjus į vieno fariziejų valdytojų namus valgyti duonos, taip įvyko, kad jie kruopščiai stebėjo jį. 2 Ir štai ten priešais jį buvo vienas žmogus, sergantis vandenlige. 3 Ir Jėzus atsakydamas kalbėjo įstatymininkams ir fariziejams, sakydamas: „Ar teisėta gydyti šabo dieną?“ 4 Bet jie tylėjo. Tada jis ėmė, išgydė jį ir paleido. 5 Ir atsakydamas jiems jis tarė: „Kuris iš jūsų turės asilą arba jautį, įkritusį į duobę, ir tuojau jo neištrauks per šabo dieną?“ 6 Ir jie * „nesugebėjo“ – Arba „neįstengė“.nesugebėjo jam į tai † „atkirsti“ – Arba „priešingai atsakyti“. Žr. tą patį gr. žodį Rom 9:20.atkirsti.

7 Ir jis pakviestiesiems pasakė palyginimą, atkreipdamas dėmesį į tai, kaip jie rinkosi garbingiausias vietas, sakydamas jiems: 8  „Kai esi kieno nors pakviestas į vestuves, nesisėsk ‡ „garbingiausioje“ – T. „aukščiausioje“.garbingiausioje vietoje, kad kartais nebūtų jo pakviestas už tave labiau § „pripažinamas“ – Arba „branginamas“.pripažinamas žmogus