Tikinčiųjų paveldo vertimas Jono 17

1 Jėzus pasakė tuos dalykus ir pakėlė savo akis į dangų, ir tarė: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir tavo Sūnus pašlovintų tave, 2 kad, kaip jam esi davęs *teisę valdyti †kiekvieną žmogų, jis duotų amžiną ‡gyvenimą §visiems, kuriuos esi jam davęs. 3 O tai yra amžinas *gyvenimas: kad jie pažintų tave, vienintelį †teisingą bei tikrą Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų Kristų. 4 Aš pašlovinau tave žemėje, ‡pabaigiau darbą, kurį §man davei nuveikti. 5 O dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią turėjau su tavimi *prieš pasaulio buvimą. 6 Apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man esi davęs iš pasaulio. Jie buvo tavo, ir man esi juos davęs, ir jie yra laikęsi tavo žodžio. 7 Dabar jie yra pažinę, kad visa, ką esi man davęs, yra iš tavęs. 8 Nes aš jiems daviau žodžius, kuriuos esi man davęs, ir jie juos priėmė ir tikrai †pažino, kad aš nuo tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad tu mane siuntei. 9 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos esi man davęs, nes jie yra tavo. 10 Ir ‡visi, kurie yra mano, yra tavo, ir kurie tavo, – mano, ir aš esu pašlovintas §per juos. 11 Ir dabar nebesu pasaulyje, bet šitie yra pasaulyje, o aš einu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk savo vardu tuos, kuriuos esi man davęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. 12 Kol buvau su jais pasaulyje, aš išlaikiau juos tavo vardu; saugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų *nėra prarastas, tiktai pražūties sūnus, kad išsipildytų šventraštis. 13 O dabar einu pas tave; ir šiuos dalykus kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje išsipildžiusį mano džiaugsmą. 14 Aš esu jiems davęs tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie nėra †iš pasaulio, kaip ir aš nesu iš pasaulio. 15 ‡Nemeldžiu, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad saugotum juos nuo §blogio. 16 Jie nėra *iš pasaulio, kaip ir aš nesu iš pasaulio. 17 Šventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa. 18 Kaip tu mane siuntei į pasaulį, taip ir aš juos siunčiau į pasaulį. 19 Ir jų labui aš †pašventinu save, kad ir jie ‡iš tiesų būtų pašventinti. 20 Tačiau meldžiu ne vien už šituos, bet ir už tuos, kurie per jų žodį įtikės manimi, 21 kad jie visi būtų viena, kaip tu, Tėve, esi manyje, ir aš tavyje. Meldžiu, kad ir jie mumyse būtų viena, idant pasaulis tikėtų, jog tu esi mane siuntęs. 22 Ir §tą šlovę, kurią man davei, aš jiems daviau, kad jie būtų viena taip, kaip ir mes esame viena: 23 aš juose, ir tu manyje, idant *jie būtų iki galo suvienyti, ir kad pasaulis žinotų, jog tu mane siuntei ir juos mylėjai taip, kaip mylėjai mane. 24 Tėve, aš noriu, kad ir tie, kuriuos man davei, būtų su manimi ten, kur aš esu, idant jie matytų mano šlovę, kurią man davei, nes mylėjai mane prieš pasaulio įkūrimą. 25 O teisusis Tėve, pasaulis tavęs nepažinojo, bet aš tave pažinojau, ir šitie pažino, kad tu mane siuntei. 26 Ir †supažindinau juos su tavo vardu ir dar ‡supažindinsiu, kad meilė, kuria mane mylėjai, būtų juose, ir aš juose.

Jono
<
17
>

*17:2 „teisę valdyti kiekvieną žmogų“ – Arba „valdžią kiekvienam žmogui“, „įgaliojimą kiekvieną žmogų valdyti“, „galią valdyti kiekvieną žmogų“, „visus žmones į pavaldinius“.

†17:2 „kiekvieną žmogų“ – Gr. „kiekvienam kūnui“; arba „kiekvieną kūną turinčią būtybę“ t. y. visus žmones.

‡17:2 „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“.

§17:2 „visiems“ – T. „visumai tų“.

*17:3 „gyvenimas“ – Arba „gyvybė“.

†17:3 „teisingą bei tikrą“ – Tie žodžiai yra vieno gr. būdvardžio – ἀληθινός (alėthinós) – vertimas. Plg. Joh 1:9 ir daugybę kitų atvejų apaštalo Jono raštuose.

‡17:4 „pabaigiau“ – Žr. Jn 17:23 išnašą.

§17:4 „man davei“ – Arba „buvai man davęs“.

*17:5 „prieš pasaulio buvimą“ – Arba „prieš pradedant egzistuoti pasauliui“.

†17:8 „pažino“ – gal „susivokė“, „sužinojo“, „atpažino“.

‡17:10 „visi, kurie“ ir toliau – Gr. kalboje vartojama bevardė giminė. Gramatiškai galime išversti „visi dalykai“, bet greičiausiai čia kalbama apie asmenis. Plg. John Gill, kuris čia įžvelgia asmenis, bet Jn 16:15 ne asmenų įžvelgia, bet „malonės palaiminimus“.

§17:10 „per juos“ – Arba „jais“; gal „juose“.

*17:12 „nėra prarastas“ – Arba „nepražuvo“, kuris rodo giminingumą su ἀπώλεια (apṓleia), kuris čia išverstas „pražūties“. Gr. žodis ἀπόλλυμι (apóllumi) gali būti įvairiai verčiamas. Plg. Jn. 6:39, 17:12, 18:9, taip pat Lk 9:56, Jn 10:10.

†17:14 „iš“ t. y., jų savybės / vertybės / likimas / tapatybė iš esmės skiriasi nuo pasaulio; plg. I Jn 2:19; Rom 4:12 (gr.).

‡17:15 „Nemeldžiu“ – Arba „Neprašau“.

§17:15 „blogio“ – Arba „pikto“. Gr. žodžio forma leidžia versti ir „blogojo“, „piktojo“, bet daugybė senųjų įvairių kalbų vertimai nepritaria tam.

*17:16 „iš pasaulio“ – Žr. Jn 17:14, I Jn 2:19 išnašas.

†17:19 „pašventinu save“ – Viešpats Jėzus save paskyrė (pašventino) šventa auka Dievui, kad atliktų bausmę vietoj nusidėjėlių. Jis netrukus buvo paaukotas kaip auka be kliaudos ir dėl Jo aukos, atgimę žmonės yra paskirti (pašventinti) išskirtinai (≈ „iš tiesų“) Dievui. Plg. Rom 15:16 ir Rom 12:1-2.

‡17:19 „iš tiesų būtų pašventinti“ – Gr. kalba leidžia įvairiai išversti šį tekstą: (1) „būtų pašventinti per tiesą“ (t. y. per Evangeliją (tiesą apie Jį, Jo mirtį ir prisikėlimą), kuri yra priemonė, kuria žmonės bus galutiniai paskirti Dievui); (2) „būtų pašventinti per tiesą“ (t. y. per Jėzų, kuris yra tiesa); (3) „iš tiesų būtų pašventinti“ (t. y., kad jų nuodėmės nebūtų tik laikinai padegti gyvulių krauju (Hbr 10:4), bet būtų visiškai pašalintos Jo paties krauju (Jn 1:29)). Gr. frazė ἐν ἀληθείᾳ (en alėtheia) dažniausiai verčiama „tiesoje“, „per tiesą“, arba „tiesa“ (įnag.). Šioje eilutėje ir III Jn 1-oje eilutėje angliško Karaliaus Jokūbo vertėjai įžvelgė galimybę išversti „iš tiesų“ (žr. KJV paraštę).

§17:22 „ tą“ – Gr. žymimasis artikelis.

*17:23 „jie būtų iki galo suvienyti“ – T. „jie būtų iki galo padaryti į vieną“ arba „jie būtų pabaigti į vieną“. Gr. žodis τελειόω (teleióō), kuris čia išversta „būtų iki galo“, gali būti išverstas „pabaigti“, „užbaigti“, „iki galo padaryti“, „pasiekti tikslą“, „iki galo paruošti“, „iki galo parengti“, „padaryti trukumų neturintį(-čius)“. Jis vartojamas ir Jn 17:4, „pabaigiau darbą“.

†17:26 „supažindinau juos su tavo vardu“ – Arba „jiems padariau pažįstamą tavo vardą“.

‡17:26 „supažindinsiu“ – Arba „padarysiu pažįstamą“.