*16:1 „pasipiktinę nesukluptumėte į nuodėmę“ – Gr. žodis σκανδαλίζω (skandalizo) turi įvairias reikšmes ir atspalvius. Kontekstas (15–16 sk.) ragina suprasti, kad čia žodis turi plačią prasmę. Arba „nepasipiktintumėte“, „nesukluptumėte“.
†16:2 „laikas“ – Arba „valanda“.
‡16:4 „pradžių“ – T. „pradžios“.
§16:10 „nebematysite“ – T. „nebematote“.
*16:11 „yra“ – Arba „buvo ir tebėra“.
†16:12 „pakelti“ – Arba „nešioti“, t. y. patverti, juos išgirdus.
‡16:13 „Paguodžiantis Užtarėjas – Žr. Jn 16:7; plg. Lk 2:25, „Paguoda“.
§16:13 „nesivadovaudamas savimi“ – Žr. Jn 5:19 išnašą.
*16:14 „ims“ – Arba „gaus“.
†16:15 „Visa, ką“ – T. „Visus dalykus, kuriuos“.
‡16:16 „neregėsite“ (būsimasis l.); ta pati gr. k. žodžio forma vartojama čia, 17-oje ir 19-oje eilutėse – T. „neregite“ (esam. l.).
§16:20 „jums:“ – Gr. žodis ὅτι hóti, kuris dažnai verčiamas žodžiais „kad“, „nes“ ir kt., čia yra išverstas dvitaškiu.
*16:21 „sielojasi“ – T. „turi liūdesį“; gr. žodis λύπη (lýpė) įprastai verčiamas „liūdėti“.
†16:21 „kančios“ – Arba „prispaudimo“, kuris yra įprastas gr. žodžio θλῖψις (thlîpsis) vertimas.
‡16:22 „neatima“ – Gr. žodžio forma irgi yra esamasis laikas. Kartais gr. esamasis laikas neabėjotinai nusako ateities įvykius (pvz. Jn 16:16-17, 19). Galbūt Jėzus, jei būtų kalbėjęs lietuviškai, būtų čia vartojęs būsimąjį laiką. Bet faktas, kad šiame sakinyje Jis du kartus jau vartojo būsimąjį laiką (liet. „pamatysiu“, „džiaugsis“) ragina skaitytoją suprasti, kad esamojo laiko forma (išversta „neatima“) buvo sąmoningai pasirinkta tam, kad patvirtintų, jog niekas nei dabar nei ateityje negali atimti džiaugsmo nuo tų, kurie pasitiki Juo. Arba „neatiminėja“.
§16:23 „jums:“ – Gr. žodis ὅτι hóti, kuris dažnai verčiamas žodžiais „kad“, „nes“ ir kt., čia yra išverstas dvitaškiu.
*16:23 „prašysite“ – T. „prašytumėte“ (tariamoji nuosaka).
†16:24 „pilnatviškas“ – T. „pripildytas“, „padarytas pilnas“.
‡16:27 „būtent aš“ – Arba „pats aš“; gr. k. pabrėžtinai vartojamas pirmojo asmens įvardis ἐγώ (egṓ), kuris čia išverstas „būtent aš“.
§16:30 „viską“ – T. „visus dalykus“.
*16:30 „nereikia, jog kas tavęs klaustų“ – T. y. „tau būtų iš anksto žinomas, koks klausimas kyla kam nors apie tai, ką pasakei“.
†16:32 „prie savo daiktų“ – Arba „į savo namus“, „į savo nuosavybę“. Plg. Jn 1:11, 19:27; Apd 21:6.