1 Ir eidamas pro šalį Jėzus pamatė žmogų, aklą nuo gimimo. 2 Ir jo mokytiniai paklausė jo, sakydami: „Mokytojau, kas nusidėjo – šitas žmogus, ar jo tėvai, – kad jis gimė aklas?“ 3 Jėzus atsakė: „Nei šitas žmogus nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jis gimė aklas, kad Dievo darbai būtų apreikšti jame. 4  Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kol yra diena; ateina naktis, kada niekas * „negali“ – Arba „nepajėgia“.negali dirbti. 5  Kol esu pasaulyje, esu pasaulio Šviesa.“ 6  † „Tai“ t. „tuos dalykus“.Tai pasakęs, jis spjovė žemėn, ir padarė purvo iš seilių, ir purvu patepė aklojo akis 7 ir tarė jam: „Eik, nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ (Išvertus ‡ „Siloamas“ t. „kuris“.Siloamas reiškia „Pasiųstas“.) Taigi jis nuėjo, nusiplovė ir parėjo regintis.

8 Tada kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį esantį aklą, tarė: „Ar jis ne tas, kuris sėdėdavo ir elgetaudavo?“ 9 Vieni sakė, kad tai jis, bet kiti, kad jis tik yra panašus į jį; bet jis sakė: „Aš esu tas.“ 10 Todėl jie § „klausinėjo“ – gr. vksm. reiškia „tarti“ arba „sakyti“, bet gram. forma rodo į kartojimą, todėl gali būti verčiamas „sakinėjo“; kontekstas rodo, kad būtent užduodavo klausimą, todėl išversta „klausinėjo“.klausinėjo jį: „Kaip * „tau buvo atvertos akys“ t. „buvo atvertos tavo akys“.tau buvo atvertos akys?“ 11 Jis atsakydamas tarė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo ir patepė mano akis, ir tarė man: ‚Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiplauk.‘ Ir aš nuėjęs ir nusiplovęs, praregėjau.“ 12 Tada jie tarė jam: „Kur jis yra?“ Jis tarė: „Nežinau.“

13 Jie nuvedė pas fariziejus tą, kuris anksčiau buvo aklas. 14 O buvo šabas, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė jo akis. 15 Tada ir fariziejai vėl jį klausinėjo, kaip jis praregėjo. O jis tarė jiems: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiploviau ir regiu.“ 16 Tada kai kurie fariziejai sakė: „Šitas žmogus nėra iš Dievo, nes jis nesilaiko šabo.“ Kiti sakė: „Kaip gali žmogus, kuris yra nusidėjėlis, daryti tokius antgamtinius ženklus?“ Ir tarp jų † „atsirado ir liko“ – Tai verčia vieną gr. vksm., kurio forma (imperfektas) čia reiškia, kad ne tik buvo susiskaldymas, bet ir jis liko galioti.atsirado ir liko ‡ „susiskaldymas“ – Arba „skilimas“, o tai tiesiogine prasme „įplėša“, „įplyšimas“ (žr. Mt 9:16; Mk 2:21).susiskaldymas. 17 Jie vėl sako aklajam: „Kadangi jis tau atvėrė akis, ką tu pats sakai apie jį?“ O jis tarė: „Jis yra pranašas.“ 18 Bet žydai netikėjo tai apie jį, kad jis būdavo aklas, bet praregėjo, kol jie pasišaukė § „praregėjusiojo tėvus“ – Arba „tėvus to, kuris buvo praregėjęs“.praregėjusiojo tėvus. 19 Ir jie paklausė jų, sakydami: „Ar šitas yra jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ 20 Jo tėvai jiems atsakydami tarė: „Žinome, kad šitas yra mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas. 21 Bet kaip jis dabar regi, nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome; jis yra pilnametis – jį patį klauskite! Jis pats kalbės už save.“ 22 Šituos žodžius kalbėjo jo tėvai, nes jie žydų bijojo. Mat žydai jau buvo susitarę, kad jeigu kas nors jį * „išpažins […] bus“ – gr. tariamoji nuosaka.išpažins esant † „Kristų“ t. y. „Mesiją“.Kristų, tas bus pašalintas iš sinagogos. 23 Todėl jo tėvai pasakė: „Jis yra pilnametis – jį patį klauskite!“ 24 Tada jie vėl pašaukė tą žmogų, kuris būdavo aklas, ir jam tarė: ‡ „Atiduok šlovę Dievui!“ – Tokiu būdu jie prisaikdino žmogų. Žr. Joz 7:19, I Sam 6:5.„Atiduok šlovę Dievui! Mes žinome, kad § „tas“ – Arba „šitas“.tas žmogus yra nusidėjėlis.“ 25 Tada jis atsiliepdamas tarė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau, kad nors buvau aklas, dabar regiu.“ 26 Tada jie vėl tarė jam: „Ką jis tau padarė? Kaip jis atvėrė tavo akis?“ 27 Jis atsakė jiems: „Jau jums pasakiau, bet jūs nesiklausėte. Kodėl vėl norite išklausyti? * „Nejaugi“ – Arba „Argi“.Nejaugi ir jūs norite tapti jo mokytiniais?“ 28 Tada jie išplūdo jį ir tarė: „Tu esi jo mokytinis; bet mes esame Mozės mokytiniai. 29 Mes žinome, kad Dievas yra kalbėjęs Mozei, bet iš kur yra šitas, mes nežinome.“ 30 Žmogus atsakydamas jiems tarė: † „Tuo juk ir reikia stebėtis“ – T. „Tame (Tuo) juk ir (gi) yra stebėtinas (nuostabus) dalykas“.„Tuo juk ir reikia stebėtis, kad jūs nežinote, iš kur jis yra, ‡ „o vis dėlto“ – Arba „tačiau“, „bet“, „ir“.o vis dėlto jis man atvėrė akis! 31 Mes gi žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių, bet jeigu kas yra Dievo garbintojas ir vykdo jo valią, tą jis išklauso. 32 Nuo § „pasaulio pradžios“ – Arba „amžių“.pasaulio pradžios negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! 33 Jeigu šitas nebūtų iš Dievo, jis nieko nepajėgtų padaryti.“ 34 Jie atsakydami jam tarė: „Tu visas gimei nuodėmėse, ir tu mus mokai?!“ Ir jie * „išmetė“ – Arba „išvarė“.išmetė jį lauk.

35 Jėzus išgirdo, kad jie † „išmetė“ – Arba „išvarė“.išmetė jį, ir suradęs jį, jam tarė: „Ar tu pasitiki Dievo Sūnumi?“ 36 Jis atsakydamas tarė: „Kas jis, Viešpatie, kad juo pasitikėčiau?“ 37 Ir Jėzus jam tarė: „Tu esi jį matęs, ir jis yra tas, kuris kalba su tavimi.“ 38 Tada jis tarė: „Tikiu, Viešpatie!“ – ir pagarbino jį.

39 Ir Jėzus tarė: ‡ „Dėl teismo aš atėjau“ – Gramatinė sandara gali būti įvairiai suprantama: „Kad būtų teismas aš atėjau“ arba „Teismas yra tikslas, dėl kurio aš atėjau“, arba „Teismas įvyko, ir kaip jo pasekmė aš atėjau“ ir kt. Lyginant su kitais Jėzaus pasakymais, laikytina, kad čia nekalbama apie Jo atėjimo tikslą, bet poveikį. Jo teismas čia nėra pasmerkimas (plg. Jn 3:17, 5:45, 12:47), bet priemonė nustatyti ir paskelbti padėtį (Jn 5:30, 7:24). Jo atėjimo pasekmė ta, kad dėl žmonių, kurie galvoja, jog aiškiai mato dvasinius dalykus, bus akivaizdžiai nustatyta, kad jie akli. Tuo tarpu, tie, kurie pripažįsta savo dvasinį aklumą, dėl Jo atėjimo praregės ir bus pripažinti reginčiaisiais.„Dėl teismo aš atėjau į šį pasaulį, kad aklieji regėtų ir regintieji apaktų.“ 40 Ir kai kurie iš fariziejų, kurie buvo su juo, išgirdo tuos žodžius ir jam tarė: „Nejaugi ir mes esame akli?“ 41 Jėzus jiems tarė: „Jeigu būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‚Mes regime!‘ – Todėl jūsų nuodėmė pasilieka.“