1 Ir įlipęs į valtį, jis perplaukė ir atvyko į * „savąjį miestą“ – Žr. Mk 2:1.savąjį miestą. 6 Bet kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi žemėje † „valdymo galią“ – Arba „teisę“, „valdžią“, „įgaliojimą“.valdymo galią nuodėmėms atleisti – tada jis tarė sergančiam paralyžiumi – kelkis, pasiimk savo gultą ir eik į savo namus.“ 7 Ir atsikėlęs jis nuėjo į savo namus.

9 Ir iš ten eidamas toliau Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir jis jam sako: „Sek paskui mane!“ Ir jis atsikėlęs sekė paskui jį.

18 Jam tuos dalykus bekalbant jiems, štai ‡ „tam tikras“ – Arba „vienas“.tam tikras valdytojas atėjęs garbino jį, sakydamas: „Ką tik mirė mano duktė, bet ateik ir uždėk ant jos savo ranką, ir ji gyvens.“ 19 Ir atsikėlęs Jėzus nusekė paskui jį, taip pat ir jo mokytiniai. 20 Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo drabužio kutą. 21 Mat ji pati sau kalbėjo: „Jeigu tik paliesiu jo drabužį, būsiu § „išgydyta“ – Arba „išgelbėta“.išgydyta.“ 22 O Jėzus atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Drąsos, dukterie! Tavo tikėjimas tave * „išgydė“ – Arba „išgelbėjo“.išgydė.“ Ir nuo tos valandos moteris † „buvo išgydyta“ – „buvo išgelbėta“.buvo išgydyta. 23 Ir Jėzus atėjęs į valdytojo namus ir pamatęs vamzdininkus ir triukšmaujančią minią, 24 tarė jiems: „Pasitraukite, nes mergaitė ne mirusi, bet miega.“ Ir jie išjuokė jį. 25 O kai minia buvo išvaryta, jis įėjęs vidun ‡ „paėmė mergaitę už rankos, ir ji“ t. „paėmė jos ranką ir mergaitė“.paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė. 26 Ir § „garsas apie tai“ t. „šis garsas“.garsas apie tai pasklido po visą tą kraštą.

27 Ir Jėzui išeinant iš ten, du aklieji sekė paskui jį šaukdami ir sakydami: „Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ 28 O jam įėjus į namus, aklieji priėjo prie jo, ir Jėzus sako jiems: „Ar tikite, kad aš pajėgiu tai padaryti?“ Jie sako jam: „Taip, Viešpatie.“ 29 Tada jis palietė jų akis, sakydamas: „Teįvyksta jums pagal jūsų tikėjimą.“ 30 Ir jų akys atsivėrė; ir Jėzus juos prigrasė, sakydamas: „Žiūrėkite, * „kad niekas nesužinotų!“ – Arba „tegul nesužino nė vienas!“kad niekas nesužinotų!“ 31 Bet išėję jie paskleidė garsą apie jį po visą tą kraštą. 32 Ir jiems išeinant, štai jie atvedė pas jį žmogų, kuris buvo nebylus ir velnio apsėstas. 33 Ir kai velnias buvo išvarytas, nebylys prakalbo. Ir minios stebėjosi, sakydamos: „Taip dar niekada nebuvo matyta Izraelyje!“ 34 Bet fariziejai tarė: „Jis išvarinėja velnius per velnių kunigaikštį.“ 38 todėl melskite pjūties Viešpatį, kad jis varytų darbininkų į savo pjūtį.“