Tikinčiųjų paveldo vertimas Patarlių 5

Septintoji kalba sūnui

1 Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano išmintį ir palenk savo ausį mano supratimui, 2 kad saugotum nuovokumą ir kad tavo lūpos *laikytųsi pažinimo. 3 Nes svetimos moters lūpos varva †korio medumi ir jos burna švelnesnė už aliejų, 4 bet jos ‡galutinės pasekmės yra karčios kaip metėlė, aštrios kaip dviašmenis kalavijas. 5 Jos kojos leidžiasi į mirtį, pragarą nusitveria jos žingsniai. 6 §Kad tik *negalvotum apie gyvenimo taką – jos keliai vingiuoti, tu tai †nepastebi. 7 Taigi dabar, vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių. 8 Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų, 9 kad kitiems neatiduotum savo garbės ir savo metų neatiduotum žiauriajam, 10 kad svetimi žmonės nesisotintų tavo turtu ir ‡tai, kas tavo įgyta sunkiu darbu nebūtų pašalinio namuose, 11 ir galiausiai nevaitotum, kai sunyks tavo mėsa ir tavo kūnas, 12 ir nesakytum: „Ai, ai! Kaip nekenčiau §pataisančio ugdymo, ir mano širdis paniekino pabarimą, 13 ir *nepaklusau savo mokytojų balsui, ir nepalenkiau savo ausies tiems, kurie †mane mokė! 14 ‡Tik per plauką nebuvau §visiškoje nelaimėje *sušauktos žmonių grupės ir †susirinkimo tarpe.

Lik ištikimas savo žmonai

15 ‡Gerk vandenis iš savo paties talpyklos ir §tekančius vandenis iš savo paties šulinio. 16 *Teišsilieja tavo versmės lauke, plačiose vietose tavo vandenų upeliai. 17 Jie †tegul priklauso tau vienam, bet ne svetimiems šalia tavęs. 18 Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis savo jaunystės žmona. 19 Ji tebūna kaip mylinti elnė ir ‡maloni stirna. Visada jos krūtys tepatenkina tave, ir nuolat būk jos meilės nugalėtas. 20 Juk kodėl, mano sūnau, būtum svetimos moters nugalėtas ir apkabintum svetimosios krūtinę? 21 Nes VIEŠPATIES akys mato žmogaus kelius, ir jis stebi visus jo takus. 22 Nedorėlį sugaus jo paties §neteisybės, ir jis bus *pagautas savo nuodėmės virvėmis. 23 Jis mirs dėl †drausmės stokos ir dėl savo didelės kvailybės jis nuklys.

*5:2 „laikytųsi pažinimo“ – Arba „išsergėtų pažinimą nepažeistą“.

†5:3 „korio medumi“ – Arba „korio syvais“.

‡5:4 „galutinės pasekmės“ – Hbr. „galas“. Arba „sukeltas rezultatas“.

§5:6 Daugelis vertimų verčia taip, kad ne sūnus, bet svetima moteris negalvoja apie gyvenimo taką ir nepastebi (nesupranta, nežino). Tačiau, hbr. vksm. (תֵדָע tėdė, pagrindinė forma יָדַע jada), kuris verčiamas „nepastebi“, kai vartojama šiose vietose, rodo į antrą, ne trečią asmenį: Job 38:5; Pat 30:4; Iz 58:3; Oz 13:4.

*5:6 „negalvotum apie“ – Arba „neapžiūrėtum“.

†5:6 „nepastebi“ – Arba „nesupranti“, „nežinai“.

‡5:10 „tai, kas tavo įgyta sunkiu darbu“ – Arba Hbr. „tavo sunkus darbas“, „tavo triūsas“.

§5:12 „pataisančio ugdymo“ – Arba „drausminančio pamokymo“, „pataisančio auklėjimo“, „pataisančio ugdymo“, „drausmės“.

*5:13 „nepaklusau […] balsui“ – Arba „neklausiau […] balso“.

†5:13 „mane mokė“ – Arba „davė man nurodymus“.

‡5:14 „Tik per plauką nebuvau“ – Arba „Vos nebuvau“, gal „Netrukus būčiau buvęs“.

§5:14 „visiškoje nelaimėje“ – Arba „visoje blogybėje“, „visiškame žlugime“, „visiškoje pražūtyje“.

*5:14 „sušauktos žmonių grupės ir susirinkimo“ – Tai gali rodyti į viešą susirinkimą, sušauktą spręsti jaunuolio bylą dėl paleistuvystės / svetimavimo; gali rodyti į susirinkimą, kuriame buvo dėstomas Dievo įstatymas, bet, deja, jis tokio mokymo nepaisė; gali rodyti į tai, kad jo lig šiol padarytos nuodėmės buvo žinomos, jo polinkis susirinkimo, t. y., žmonių bendruomenės, stebimas, ir niekas nebūtų nustebęs, jeigu jis visai būtų degradavęs.

†5:14 „susirinkimo“ – Arba „sambūrio“.

‡5:15 „Gerk vandenis“ – Čia kalbama apie fizinio troškimo patenkinimą (plg. Pat 7:18); žodis „vandenys“ (hbr. dgs.) rodo šioje eilutėje į malonumą panašiai, kaip Pat 9:17 eilutėje, bet čia „vandenys“ rodo į malonumą, kuris sukelia palikuonis, o 5:16 „versmės“ ir „vandenų upeliai“ rodo į to malonumo pasekmes – palikuonis. „Talpykla“ ir „šulinys“ vaizdingai rodo į vyro „jaunystės žmoną“ (Pat 5:18).

§5:15 „tekančius“ – T. y. šviežius.

*5:16 Čia „versmės“ ir „vandenų upeliai“ rodo į palikuonis, į Pat 5:15 eilutės „vandenų“ pasekmę. Iš savo paties talpyklos ir šulinio žmogus sulaukia malonumo ir tada jis išsiunčia kaip sroveles savo paties teisėtus vaikus (ne nesantuokinių vaikų kaip užsiminta Pat 5:17 eilutėje.) į žmonijos upę. Plg. metaforas Įst 33:28, Sk 24:7, Oz 13:15 eilutėse.

†5:17 „tegul priklauso“ – Hbr. „tegul būna“. Reikšmė: kas gimsta iš tavęs turi būti visiškai ir teisėtai tavo, ne nesantuokinis, kuris tik pusiau priklauso tau.

‡5:19 „maloni stirna“ – Hbr. „malonės kalninė ožka“.

§5:22 „„neteisybės“ “ – Arba „kaltės“, „nedorybės“, „blogadarybės“, „kaltės verti veiksmai“, „blogi veiksmai“; t. y. nukrypimai nuo to, kas teisinga, nuo Dievo nustatytos normos.

*5:22 „pagautas“ – Arba „palaikomas“.

†5:23 „drausmės“ – Arba „pataisančio ugdymo“, „drausminančio pamokymo“.