1 Po šių dalykų Jėzus vėl pasirodė mokytiniams prie Tiberiados jūros. Ir jis pasirodė šitaip. 2 Buvo kartu Simonas Petras ir Tomas, vadinamas * „Didymu“ – Žr. Jn 11:16 išnašą.Didymu, taip pat Natanaelis iš Galilėjos Kanos, ir Zebediejaus sūnūs, ir kiti du iš jo mokytinių. 3 Simonas Petras jiems *tarė: „Einu žvejoti.“ Jie jam † „atsiliepė“ – T. „taria“, „pasako“.*atsiliepė: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie išėjo ir tuojau sulipo į valtelę, bet tą naktį nieko nesugavo. 4 Rytui jau išaušus, Jėzus stovėjo ant kranto, Bet mokytiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus. 5 Tada Jėzus jiems *tarė: „Vaikai, neturite kokio maisto, ar ne?“ Jie atsakė jam: „Ne“. 6 Tad jis jiems tarė: „Užmeskite tinklą į dešinę pusę nuo valties, ir rasite.“ Taigi jie užmetė, ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. 7 Todėl tas mokytinis, kurį Jėzus mylėjo, *pasakė Petrui: „Tai Viešpats!“ O Simonas Petras, išgirdęs, kad tai esąs Viešpats, apsijuosė ‡ „žvejo drabužiu“ – Arba „viršutine palaidine“.žvejo drabužiu, nes buvo § „neapsirengęs“ – Kartais gr. žodis γυμνός (gumnós) verčiamas žodžiu „nuogas“ (pvz., Mk 14:51-52), o kartais „neapsirengęs“ arba „be (viršutinio) drabužio“ (pvz., čia, Apd 19:16, Jok 2:15).neapsirengęs, ir metėsi į jūrą. 8 O kiti mokytiniai atvyko valtele, nes buvo netoli nuo sausumos – tik už daugmaž dviejų šimtų uolekčių – atitempdami tinklą su žuvimis. 9 Tada, kai jie išlipo į sausumą, jie pamatė * „paruoštas“ – T. „gulinčias“, „išdėliotas“.paruoštas medžio anglių žėrinčias žarijas ir ant jų padėtą žuvį – taip pat duoną. 10 Jėzus jiems *pasakė: „Atneškite iš žuvų, kurias ką tik sugavote.“ 11 Simonas Petras nuėjo ir išvilko į sausumą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Ir nors jų buvo tiek daug, tačiau † „tinklas nesuplyšo“ – T. „tai nesuplėšė tinklo“.tinklas nesuplyšo. 12 Jėzus jiems *tarė: „Ateikite šen, valgykite!“ Ir nė vienas iš mokytinių nedrįso jo klausti: „Kas tu esi?“, ‡ „nes jie žinojo“ – T. „žinodami“ arba „suprasdami“, „matydami“.nes jie žinojo, jog tai yra Viešpats. 13 Taigi Jėzus *priėjo, *paėmė duonos ir *davė jiems, taip pat ir žuvies. 14 Tai buvo jau trečias kartas, kai Jėzus, prikeltas iš numirusiųjų, pasirodė mokytiniams. 15 Tad jiems pavalgius Jėzus *tarė Simonui Petrui: „Simonai, Jonos sūnau, § „ar myli mane labiau negu šitie“ – Gr. kalbos tekstas gali būti įvairiai suprantamas. Reikėjo pasirinkti vieną iš interpretacijos variantų. (1) Ar myli mane daugiau negu mane myli kiti mokytiniai? (John Gill; Dr. Whitby, kuris cituojamas Matthew Henry komentare; ir, matyt, pats Matthew Henry). Pirmas paaiškinimas grindžiasi mokymais šiose eilutėse: Mt 26:33, Mk 14:29; plg. su Lk 7:42-43, kur mokoma, kad daug myli tas, kuriam daug atleista. Prieš išsigynimą Petras pervertino savo ištikimybę Jėzui pats tvirtindamas, kad kas beatsitiktų, jis liks ištikimas Jėzui. (2) Ar myli mane daugiau negu tu myli šiuos mano mokytinius? (3) Ar myli mane daugiau negu tu myli šiuos dalykus (žvejybą, valteles, ir pan.)? Antras ir trečias paaiškinimai irgi yra pateikti Matthew Henry komentare, bet jis labiausiai aprobuoja pirmąjį.ar * „myli“ – Gr. ἀγαπάω (agapáō).myli mane labiau negu šitie?“ Jis jam *tarė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave † „myliu“ – Gr. φιλέω (philéō). myliu“. Jis sako jam: ‡ „Vis maitink“ – Gr. βόσκω (bóskō). Žodis „vis“ atspindi gr. veiksmažodžio eigos veikslo (imperfektyvo) formą. Arba „Užsiiminėk mano avinėlių maitinimu“.„Vis maitink mano avinėlius.“ 16 Jis vėl, antrą kartą, jam *pasakė: „Simonai, Jonos sūnau, ar § „myli“ – Gr. ἀγαπάω (agapáō).myli mane?“ Tas jam *tarė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave * „myliu“ – Gr. φιλέω (philéō).myliu“. Jis jam *pasakė: † „Vis ganyk“ – Gr. ποιμαίνω (poimaínō). Žodis „vis“ atspindi gr. veiksmažodžio eigos veikslo (imperfektyvo) formą. Arba „Užsiiminėk mano avių ganymu“.„Vis ganyk mano avis.“ 17 Jis trečią kartą jam *pasakė: „Simonai, Jonos sūnau, ar ‡ „myli […] myli […] myliu“ – Šioje eilutėje tris kartus vartojamas gr. žodis φιλέω (philéō).myli mane?“ Petras nuliūdo, kad jis sakė jam trečią kartą: „Ar myli mane?“ Ir jis tarė jam: „Viešpatie, tu žinai viską; tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam *tarė: § „Vis maitink“ – Gr. βόσκω (bóskō). Žodis „vis“ atspindi gr. veiksmažodžio eigos veikslo (imperfektyvo) formą. Arba „Užsiiminėk mano avinėlių maitinimu“.„Vis maitink mano avis. 18  Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, susijuosdavai ir vaikščiodavai, kur norėjai. Bet kai pasensi, ištiesi savo rankas, ir kitas tave apjuos ir ves, kur tu nenori.“ 19 Tai jis kalbėjo * „nurodydamas“ – Žr. Joh 12:33 nuorodą.nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Ir tai pasakęs, jis dar jam *tarė: „Sek paskui mane!“ 20 Tada Petras atsisukęs *pamatė iš paskos einantį mokytinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris taip pat per vakarienę buvo atsilošęs † „ant“ – Gr. ἐπί (epí). Kiti prielinksniai vartojami Joh 1:18 (εἰς (eis)) ir Joh 13:23 (ἐν (en)).ant Jėzaus ‡ „krūtinės“ – Čia ir Joh 13:25 vartojamas gr. žodis στῆθος (stėthos). Kitas gr. žodis κόλπος (kólpos) vartojamas Joh 13:23.krūtinės ir taręs: „Viešpatie, § „kuris yra tas, kuris tave išduos“ – Arba „kuris yra tavo išdavikas“. Tai yra gr. esamojo laiko dalyvis.kas yra tas, kuris tave išduos?“ 21 Petras, matydamas jį, *tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas šitam bus?“ 22 Jėzus jam *tarė: „Jeigu norėčiau, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane.“ 23 Tad tas pasakymas pasklido tarp brolių, jog tasai mokytinis nemirsiąs. Bet Jėzus jam nesakė, kad jis nemirsiąs, tik: „Jeigu norėčiau, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?“ 24 Šis ir yra * „tas“ – Gr. artikelis.tas mokytinis, kuris liudija apie tuos dalykus ir † „juos“ – T. „tuos dalykus“.juos užrašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas yra ‡ „tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθινός (alėthinos), „atitinkantis tiesą“.tiesa. 25 Ir yra taip pat daug kitų dalykų, – kiek tik padarė Jėzus, – kuriuos užrašius po vieną, tai manau, kad net pats pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.