4
Iš kur tarp jūsų karai ir kivirčai? Ar ne iš čia: iš jūsų * „aistrų malonumams“ – Gr. ἡδονή (hedonė). Arba „malonumų“, „geidulių“. Žodis vartojamas NT ir Lk 8:14, Tit 3:3, Jok 4:3; II Pt 2:13.aistrų malonumams, kurios kovoja jūsų nariuose? Geidžiate ir neturite; žudote bei trokštate turėti, ir „negalite“ – Arba „nepajėgiate“.negalite įsigyti; „kovojate“ – Arba „ginčijatės“.kovojate bei § „kariaujate“ – Arba „pešatės“, „rungiatės“, „mušatės“.kariaujate, o neturite, nes neprašote. Prašote ir negaunate, nes netikusiai prašote, kad išleistumėte savo * „aistroms malonumams“ – Gr. ἡδονή (hedonė). Arba „malonumams“, „geiduliams“. Žr. Jok 1:1.aistroms malonumams. Svetimautojai ir svetimautojos, ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, bet kas, kuris nori būti pasaulio draugas, „paskiria save“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Jok 3:6 eilutėje: „yra užėmęs vietą“.paskiria save Dievo priešu. Arba ar galvojate, „kad Šventraštis kalba veltui? Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, ilgisi iki pavyduliavimo.“ – Kiti galimi vertimai (1) „kad Šventraštis veltui sako: „Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, geidžia iki pavyduliavimo.“?“ arba (2) „kad Šventraštis veltui sako: „Geidžia iki pavyduliavimo dvasia, kuri apsigyveno mumyse“, arba (3) „kad Šventraštis veltui sako: „Ar geidžia iki pavyduliavimo Dvasia (arba „dvasia“), kuri apsigyveno mumyse?““. Priimtasis tekstas neleidžia versti „[…] jis trokšta dvasios, kurią apgyvendino“. Gr. tekstas leidžia versti arba „Dvasia“ arba „dvasia“. Plg. Rom 8:11, II Tim 1:14 ir kt.kad Šventraštis kalba veltui? Dvasia, kuri § „apsigyveno“ – Gr. žodžio κατοικέω (katoikeo) tiksli forma κατῴκησεν (katokėsen) vartojamas NT tik čia ir Mt 2:23, 4:13, Apd 4:7. Visada rodo į gyvenimo tam tikroje vietoje pradžią.apsigyveno mumyse, * „ilgisi iki pavyduliavimo“ – T. „ilgisi į pavyduliavimą“ arba „ilgisi baigiant pavyduliavimu“; Gr. žodis išverstas „ilgisi“ visur kitur NT vartojamas teigiama prasme, t. y. trokšti, stipriai norėti, ilgėtis.ilgisi iki „pavyduliavimo“ – Gr. žodis vartojamas kitur NT vien tik blogąja prasme (žr. Mt 27:18; Mk 15:10; Rom 1:29; Gal 5:21; Flp 1:15; I Tim 6:4; Tit 3:3; Jok 4:5; I Pt 2:1). Ši eilutė arba kalba apie žmogaus dvasią, kuri kupina pavydo, arba apie Dievo Dvasią, kuri pavyduliauja, trokšdama, kad žmonės būtų ištikimi Dievui. Šiose vietose kalbama apie sveiką Dievo pavyduliavimą: Iš 20:5; 34:14; Įst 4:24; 5:9; 6:15; Joz 24:19; Eze 36:5; 39:25; Jl 2:18; Nah 1:2; Zch 1:14; 8:2.pavyduliavimo. Bet jis duoda „dar didesnę“ – Gr. μείζων (meizon). Plg. Rom 5:20.dar didesnę malonę. Todėl jis sako: „DIEVAS PRIEŠINASI IŠDIDIEMS, BET NUSIŽEMINUSIEMS DUODA MALONĘ. Todėl elkitės pavaldžiai Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. § „Apsivalykite rankas“ – Arba „Apsišvarinkite rankas“, „daryti rankas švarias“.Apsivalykite rankas, nusidėjėliai, ir darykite širdis tyras, * „dvejojantys“ – T. „dvisieliai“.dvejojantys! Pajuskite vargingumą ir gedėkite ir verkite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – nusiminimu. 10 Nusižeminkite Viešpaties akyse, ir jis jus išaukštins. 11 Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų. Kas apkalbinėja brolį ir nuteisia savo brolį, tas apkalbinėja įstatymą ir nuteisia įstatymą. O jeigu tu nuteisi įstatymą, vadinasi, esi ne įstatymo vykdytojas, bet teisėjas. 12  „Yra“ – Arba „Tėra“.Yra vienas įstatymo leidėjas, – tas, kuris yra pajėgus išgelbėti ir pražudyti. Kas tu „toks“ – T. „esi“.toks, kad nuteisi kitą?!
13  § „Nagi dabar jūs“ – Gal „Nešdinkitės dabar jūs“. Nors žodis „nagi“ silpnai verčia gr. žodį, kiti variantai gali skambėti tarsi tikrą įsakymą fiziškai pasitraukti, kas būtų neteisinga.Nagi dabar jūs, kurie sakote: „Šiandien arba rytoj keliausime į * „va tokį“ – Arba „tą ir tą“.va tokį miestą, ir tenai prabūsime vienus metus, ir versimės prekyba, ir pasipelnysime“, – 14  bet jūs nežinote“ – T. „kurie nežinote“.bet jūs nežinote, kas bus rytoj. (Kas gi yra jūsų „gyvybė“ – Gr. ζωή (zoė). Kitas žodis, ψυχή (psuchė), kartais irgi verčiamas „gyvybė“, taip pat „siela“.gyvybė?! Ji juk yra garas, kuris trumpam matosi ir paskui nebesimato.) 15 Vietoje to jūs turėtumėte sakyti: „Jeigu Viešpats norės, mes ir gyvensime ir darysime šį ar tą.“ 16 Bet dabar jūs giriatės § „būdami pasipūtę“ – Gr. „save pasipūtimuose“ arba „savo dideliame išdidume“. Tas pats gr. žodis dar vartojamas NT tik I Jn 2:16.būdami pasipūtę; kiekvienas toks pasigyrimas yra blogas! 17 Taigi, tas, kuris žino * „ką teisingą“ – Arba „ką dorą“, „ką gerą“.ką teisingą daryti, bet nedaro, „tas nusideda“ – T. „jam yra nuodėmė“.tas nusideda.

*4:1 „aistrų malonumams“ – Gr. ἡδονή (hedonė). Arba „malonumų“, „geidulių“. Žodis vartojamas NT ir Lk 8:14, Tit 3:3, Jok 4:3; II Pt 2:13.

4:2 „negalite“ – Arba „nepajėgiate“.

4:2 „kovojate“ – Arba „ginčijatės“.

§4:2 „kariaujate“ – Arba „pešatės“, „rungiatės“, „mušatės“.

*4:3 „aistroms malonumams“ – Gr. ἡδονή (hedonė). Arba „malonumams“, „geiduliams“. Žr. Jok 1:1.

4:4 „paskiria save“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Jok 3:6 eilutėje: „yra užėmęs vietą“.

4:5 „kad Šventraštis kalba veltui? Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, ilgisi iki pavyduliavimo.“ – Kiti galimi vertimai (1) „kad Šventraštis veltui sako: „Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, geidžia iki pavyduliavimo.“?“ arba (2) „kad Šventraštis veltui sako: „Geidžia iki pavyduliavimo dvasia, kuri apsigyveno mumyse“, arba (3) „kad Šventraštis veltui sako: „Ar geidžia iki pavyduliavimo Dvasia (arba „dvasia“), kuri apsigyveno mumyse?““. Priimtasis tekstas neleidžia versti „[…] jis trokšta dvasios, kurią apgyvendino“. Gr. tekstas leidžia versti arba „Dvasia“ arba „dvasia“. Plg. Rom 8:11, II Tim 1:14 ir kt.

§4:5 „apsigyveno“ – Gr. žodžio κατοικέω (katoikeo) tiksli forma κατῴκησεν (katokėsen) vartojamas NT tik čia ir Mt 2:23, 4:13, Apd 4:7. Visada rodo į gyvenimo tam tikroje vietoje pradžią.

*4:5 „ilgisi iki pavyduliavimo“ – T. „ilgisi į pavyduliavimą“ arba „ilgisi baigiant pavyduliavimu“; Gr. žodis išverstas „ilgisi“ visur kitur NT vartojamas teigiama prasme, t. y. trokšti, stipriai norėti, ilgėtis.

4:5 „pavyduliavimo“ – Gr. žodis vartojamas kitur NT vien tik blogąja prasme (žr. Mt 27:18; Mk 15:10; Rom 1:29; Gal 5:21; Flp 1:15; I Tim 6:4; Tit 3:3; Jok 4:5; I Pt 2:1). Ši eilutė arba kalba apie žmogaus dvasią, kuri kupina pavydo, arba apie Dievo Dvasią, kuri pavyduliauja, trokšdama, kad žmonės būtų ištikimi Dievui. Šiose vietose kalbama apie sveiką Dievo pavyduliavimą: Iš 20:5; 34:14; Įst 4:24; 5:9; 6:15; Joz 24:19; Eze 36:5; 39:25; Jl 2:18; Nah 1:2; Zch 1:14; 8:2.

4:6 „dar didesnę“ – Gr. μείζων (meizon). Plg. Rom 5:20.

§4:8 „Apsivalykite rankas“ – Arba „Apsišvarinkite rankas“, „daryti rankas švarias“.

*4:8 „dvejojantys“ – T. „dvisieliai“.

4:12 „Yra“ – Arba „Tėra“.

4:12 „toks“ – T. „esi“.

§4:13 „Nagi dabar jūs“ – Gal „Nešdinkitės dabar jūs“. Nors žodis „nagi“ silpnai verčia gr. žodį, kiti variantai gali skambėti tarsi tikrą įsakymą fiziškai pasitraukti, kas būtų neteisinga.

*4:13 „va tokį“ – Arba „tą ir tą“.

4:14 „bet jūs nežinote“ – T. „kurie nežinote“.

4:14 „gyvybė“ – Gr. ζωή (zoė). Kitas žodis, ψυχή (psuchė), kartais irgi verčiamas „gyvybė“, taip pat „siela“.

§4:16 „būdami pasipūtę“ – Gr. „save pasipūtimuose“ arba „savo dideliame išdidume“. Tas pats gr. žodis dar vartojamas NT tik I Jn 2:16.

*4:17 „ką teisingą“ – Arba „ką dorą“, „ką gerą“.

4:17 „tas nusideda“ – T. „jam yra nuodėmė“.