Tikinčiųjų paveldo vertimas Pradžios 2

Visatos pradžia: septintoji diena

1 Taip buvo pabaigti dangūs ir žemė, ir visa jų aibė. 2 Tai *iki septintos dienos Dievas užbaigė savo darbą, kurį jis padarė, ir ilsėjosi septintą dieną nuo viso savo darbo, kurį jis padarė. 3 Ir Dievas palaimino septintąją dieną ir †ją pašventino, nes joje jis ilsėjosi nuo viso savo darbo, kurį Dievas ‡kūrybingai padarė.

Visatos pradžia: Papildomos žinios apie visatos pirmąsias dvi dienas

4 Šitie yra dangų ir žemės kilmės istorijos duomenys jų sukūrimo metu, – tą dieną, kurią VIEŠPATS Dievas padarė žemę ir dangus, 5 ir jokio laukinio krūmo dar nebuvo žemėje ir joks lauko augalas dar neaugo (nes VIEŠPATS Dievas dar nebuvo siuntęs į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus dirvai įdirbti, 6 tik §migla kildavo nuo žemės ir drėkindavo visą dirvos paviršių).

Visatos pradžia: Papildomos žinios apie visatos šeštąją dieną

7 Ir VIEŠPATS Dievas supavidalino žmogų iš dirvos dulkių ir įkvėpė į jo šnerves *gyvybės dvasią, ir žmogus tapo †gyva siela.

8 Ir VIEŠPATS Dievas ‡įveisė sodą Edene, rytuose, ir ten jis apgyvendino žmogų, kurį buvo supavidalinęs. 9 Ir VIEŠPATS Dievas išaugino iš dirvos visokius medžius, mielus pasižiūrėti ir gerus maistui, taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir gėrio bei blogio pažinimo medį.

10 Ir iš Edeno upė tekėjo sodui drėkinti, o nuo ten ji šakojosi ir tapo keturiomis pagrindinėmis upėmis. 11 Pirmosios vardas – Pišonas. Ji yra ta, kuri apsupa visą Havilos šalį, kur yra aukso. 12 O tos šalies auksas yra geras. Ten yra §bdelio ir *onikso akmens. 13 Ir antrosios upės vardas – Gihonas. Ji yra ta, kuri apsupa visą Kušo šalį. 14 Ir trečiosios upės vardas – Hidekelis. Ji yra ta, kuri teka †prie ‡Asirijos rytų. Ir ketvirtoji upė, – ji yra Eufratas.

15 Ir VIEŠPATS Dievas paėmė §žmogų ir *įkurdino jį Edeno sode, kad jį †įdirbtų ir ‡saugotų. 16 Ir VIEŠPATS Dievas įsakė žmogui, tardamas: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista laisvai valgyti, 17 bet nuo gėrio bei blogio pažinimo medžio – nevalgyk nuo jo, nes tą dieną, kurią nuo jo valgysi, §tikrai mirsi.“

18 Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam; jam padarysiu atitinkančią pagalbininkę.“ 19 Ir VIEŠPATS Dievas iš dirvos supavidalino visus lauko *žvėris ir visus padangių paukščius ir atvedė juos pas Adomą pamatyti, kaip jis juos pavadins; ir kuo tik Adomas pavadino kiekvieną gyvūną, toks ir buvo jo vardas. 20 Ir Adomas davė vardus visiems gyvuliams ir padangių paukščiams, ir visiems lauko †žvėrims, tačiau Adomui nebuvo rasta atitinkančio pagalbininko.

21 Ir VIEŠPATS Dievas ‡užmigdė Adomą giliu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną jo šonkaulių, ir jo vietą §užpildė kūnu. 22 O VIEŠPATS Dievas iš šonkaulio, kurį buvo išėmęs iš *žmogaus, †sudarė moterį ir atvedė ją pas ‡žmogų. 23 Ir Adomas tarė: „§Pagaliau! Ši yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Ji bus vadinama *moterimi, nes iš vyro †ji buvo paimta.“ 24 Dėl tos priežasties vyras paliks savo tėvą bei savo motiną ir ‡liks sujungtas su savo žmona, ir juodu taps §vienu kūnu. 25 Jie abu – žmogus ir jo žmona – buvo nuogi ir jie nesigėdijo.

*2:2 „iki“ – Hbr. prielinksnis ב (bet) dažnai verčiamas laiko galininku, bet Prd 2:1 aiškiai tvirtina, kad Dievo sukūrimo darbas baigėsi prieš prasidedant septintai dienai. Plg. Iš 40:33.

†2:3 „ją pašventino“ – Arba „padarė ją šventą“, t. y. padarė ją kitokią.

‡2:3 „kūrybingai padarė“ – Laikoma, kad hbr. „sukūrė padaryti“ yra hendiadis, retorinė figūra, kuria viena sąvoka pareiškiama dviem žodžiais arba sąvokomis; pvz., „sveikas drūtas“ reiškia „labai sveikas“.

§2:6 „migla“ – Gal „versmė“.

*2:7 „gyvybės dvasią“ – Hbr. „nešamah chai“ (dvasia / alsavimas gyvybės); šis hbr. terminas vartojamas tik rodant į Dievo ir žmogaus dvasią / gyvybę, bet nevartojamas, kai rodoma į gyvūnijos gyvybę (plg. Job 26:4, Pat 20:27, Prd 7:22 ir kt.). Kitas terminas, „nepeš chai“, rodo į „kvėpuojančią gyvybę“, kurią turi ir gyvūnai ir žmonės. Žmogus pradėjo kvėpuoti ir gyvuoti panašiai į gyvūnus („tapo gyva siela“) tik po to, kai Dievas suteikė jam dvasią, kurios nebuvo davęs gyvūnams. Būtų galima išversti „nešamah chai“ terminu „gyvybės alsavimas“, bet tada galėtų būti supainiojama su fraze „gyvybės kvėpavimas“, kuri vartojama Prd 6:17, 7:15. Be to, žodis „dvasia“ duoda suprasti žmonijos unikalumą, nes kiti Dievo sukurti kvėpuojantys kūriniai turi sielą (nepeš), bet neturi dvasios (nešamah).

†2:7 „gyva siela“ – Hbr. „nepeš chai“ (siela / būtybe gyvybės), t. y., kvėpuojanti, gyva būtybė. Ta pati hbr. frazė „nepeš chai“ rodo į žmones ir gyvūnus (Prd 1:20, 24, 30; 2:19).

‡2:8 „įveisė“ – Gal „buvo įveisęs“ (Gill).

§2:12 „bdelio“ – Gal kuris nors brangakmenis arba medžio sakai, panašūs į gintarą. Hbr. žodis vartojamas dar tik Sk 11:7.

*2:12 „onikso“ – LKŽ: „mineralas su besikaitaliojančiais juodais ir baltais sluoksniais, vartojamas juvelyriniams ir kitiems dirbiniams“.

†2:14 „prie Asirijos rytų“ – Arba „Asirijos rytuose“, „į Asirijos rytus“, „į rytus nuo Asirijos“.

‡2:14 „Asirijos“ – Arba „Ašūro“.

§2:15 „žmogų“ – Arba „Adomą“.

*2:15 „įkurdino“ – Arba „pastatė“.

†2:15 „įdirbtų“ – Arba „dirbtų“; tas pats hbr. žodis vartojamas Prd 3:23, bet reikšmė gali kiek skirtis, nes ten kalbama apie nuodėmės pasekmę.

‡2:15 „saugotų“ – Hbr. žodis שָׁמַר (šamar) vartojamas visai netoli tekste Prd 3:24, 4:9 eilutėse. Versti žodžiu „prižiūrėti“ galima čia, nes jis reiškia „saugoti, rūpintis saugumu“. Žodis „saugoti“ pasirinkta, kad vertime matytųsi, kad iš to pačio žodžio išversta.

§2:17 „tikrai mirsi“ – Arba „tikrai būsi nubaustas mirtimi“.

*2:19 „žvėris“ – Arba „gyvūnus“.

†2:20 „žvėrims“ – Arba „gyvūnams“.

‡2:21 „užmigdė Adomą giliu miegu ir, jam miegant, išėmė“ t. „padarė, kad gilus miegas nupuolė ant Adomo, ir jis užmigo, ir jis išėmė“.

§2:21 „užpildė“ – Arba „užlopė“, „uždarė“.

*2:22 „žmogaus“ – Arba „Adomo“.

†2:22 „sudarė“ – Hbr. „pastatė“, „kūrė“, „konstravo“. Šis hbr. žodis vartojamas tik čia šiame skyriuje; jis pasitaiko labai dažnai kitur ST.

‡2:22 „žmogų“ – Arba „Adomą“.

§2:23 „Pagaliau!“ – Arba „Dabar jau“, „Šįsyk“.

*2:23 „moterimi“, „vyro“ – Hbr. „moteris“ = iššā, hbr. „vyras“ = īš. Lietuvių k. vertimuose bandyta perteikti originalo žodžių panašumą. Tiksliausias bandymas – „vyrienė“, „vyras“, nors nurodo į nebūtiną sąlygą – santuoką; visai netikslus bandymas – „žmona“, „žmogus“, nes Prd 2:23 pirmąsyk hbr. k. Biblijoje vartojamas žodis, kuris čia verčiamas „vyru“, bet „žmogus“ („Adomas“) pasitaiko ir anksčiau, nuo Prd 1:26. Taip pat variantas „žmona“, „žmogus“ yra netinkamas todėl, kad Prd 2:22 iššā = „moteris“ (bendrai), bet 2:24-25 kalbama, kad tai yra „jo“ iššā, t. y. Adomo žmona. Analogiškai, bet atvirkščiai, yra ir lietuvių kalboje: yra „vyras“ kaip vyriškosios lyties žmogus, ir yra „vyras“ kaip tam tikros moters sutuoktinis.

†2:23 „ji“ – T. „šita“.

‡2:24 „liks sujungtas su savo žmona“ t. „prilips prie savo žmonos“.

§2:24 „vienu kūnu“ – Be kita ko, tai reiškia „naują šeimyninį vienetą“. Žr. kitas vietas Šv. Rašte, kur panašiai, bet ne vienodai, kalbama apie žmones, turinčius tą pačią fizinę kilmę: Prd 29:14; Ts 9:2; II Sam 5:1; II Sam 19:12-13; Rom 11:14; tose vietose nėra žodžio „vienas“. Kita vertus, Šv. Rašte būti kūnu dažnai reiškia būti žmogumi; plg. Jn 1:14; Prd 6:3.