51
1 Vyriausiajam muzikui. Dovydo psalmė. Kai pranašas Natanas atėjo pas jį po to, kai tas buvo įėjęs pas Batšebą.
Pasigailėk manęs, o Dieve, pagal savo mielaširdystę, pagal savo meilumo apstybę išdildyk mano
*nusižengimus.
2 Visai nuplauk nuo manęs mano kaltę ir nuo mano nuodėmės apvalyk mane.
3 Nes aš pripažįstu savo
†nusižengimus, ir mano nuodėmė
‡man
yra nuolat prieš akis –
4 tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas bloga tavo akyse, – kad būtum
§išteisintas
*kalbėdamas,
†nepeiktinas
‡teisdamas.
5 Štai aš buvau
§pagimdytas
jau *nukrypęs nuo to, kas teisinga, ir nuodėmingą mane pradėjo mano motina.
6 Štai tu trokšti
matyti tiesą
žmogaus viduje, ir duosi man pažinti išmintį
†mano slaptame „aš“.
7 Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus, nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
8 Duok man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės
žinią,
kad džiūgautų kaulai,
kuriuos sudaužei!
9 Paslėpk savo veidą nuo mano nuodėmių ir išdildyk visas mano kaltes.
10 Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, ir
‡teisingą dvasią atnaujink manyje.
11 Nenumesk manęs iš savo akivaizdos, ir savo
§Šventosios Dvasios neatimk nuo manęs.
12 Grąžink man džiaugsmą,
kilusį iš tavo išgelbėjimo, ir paremk mane
savo *noringa Dvasia.
13 Mokysiu
†nusižengėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai
‡atsivers į tave.
14 Išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, o Dieve, mano išgelbėjimo Dieve,
ir mano liežuvis džiaugsmingai šūkaus apie tavo teisumą.
15 O Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo gyrių!
16 Nes tu
§nenori aukos, – priešingu atveju tau
ją atnašaučiau, – tavęs nedžiugina deginamoji auka.
17 Dievui
tinkamos aukos – sudužusi dvasia; sudužusios ir palaužtos širdies tu, Dieve, nepaniekinsi.
18 Savo gera valia daryk gera Sionui: pastatyk Jeruzalės sienas!
19 Tada tu būsi patenkintas teisingomis aukomis,
tai yra deginamąja auka ir visai sudeginama auka, tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.