1 Ir Dievas kalbėjo visus šiuos žodžius, sakydamas: 2 „Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto šalies, iš vergijos namų. 3 Neturėk kitų dievų šalia manęs. 4 Nedaryk sau jokio raižybos kūrinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, ar kas žemai žemėje, ar kas vandenyje po žeme; 5 nesilenk prieš juos nei tarnauk jiems; nes aš – VIEŠPATS, tavo Dievas, – esu * „pavydus“ – Arba „uolus“.pavydus Dievas, vaikams paskiriantis tėvų † „blogadarybių“ – Arba „nedorybių“, „kalčių“, „kaltės vertų veiksmų“, „blogi veiksmai“; t. y. nukrypimai nuo to, kas teisinga.blogadarybių aplankymą – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie manęs nekenčia, – 6 ir rodantis gailestingumą ‡ „tūkstančiams“ – T. y. tūkstančiams kartų.tūkstančiams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. 7 Tuščiam reikalui nevartok VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS § „nelaikys nekaltu“ – Arba „nepateisins“.nelaikys nekaltu to, kuris nerimtai vartoja jo vardą. 8 Atsimink šabo dieną, kad ją laikytum šventa. 9 Šešias dienas dirbk ir atlik visą savo darbą, 10 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo šabas. Joje nedirbk jokio darbo nei tu pats ar tavo sūnus ar tavo duktė, nei tavo tarnas ar tavo tarnaitė ar tavo gyvulys ar * „pas tave esantis“ – T. „tavo“; gal „tau priklausantis“.pas tave esantis svetimšalis, kuris yra tavo vartų ribose, 11 nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS palaimino šabo dieną ir pašventino ją. 12 Gerbk savo tėvą ir savo motiną, kad † „tavo dienos būtų prailgintos“ – T. y., „tavo dienos ilgiau tęstųsi“, „ilgiau gyventum“.tavo dienos būtų prailgintos šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda. 13 Neįvykdyk žmogžudystės. 14 Nesvetimauk. 15 Nevok. 16  ‡ „Neliudyk melagingai“ – Hbr. „Neliudyk melagingo liudijimo“ arba „Neliudyk kaip melagingas liudytojas“ (hbr. žodis gali būti verčiamas ir žodžiu „liudijimas“ ir žodžiu „liudytojas“).Neliudyk melagingai prieš savo artimą. 17 Negeisk savo artimo namų; negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno, nei jo tarnaitės, nei jo jaučio, nei jo asilo, nei bet ko, kas priklauso tavo artimui.“ 24 Iš žemės padaryk man aukurą ir aukok ant jo savo deginamąsias ir savo taikos aukas, savo § „avis“ – Arba „mažuosius gyvulius“, t. y. hbr. žodis apima ir ožius.avis ir savo galvijus. Kiekvienoje vietoje, kurioje * „priminsiu savo vardą“ – Arba „minėsiu savo vardą“, t. y. padarysiu taip, kad mano vardas būtų minamas.priminsiu savo vardą, aš ateisiu pas tave ir laiminsiu tave.