3
1 Dovydo psalmė, jam bėgant nuo savo sūnaus Abšalomo veido.
O VIEŠPATIE, kaip padaugėjo mano priešų! Daug tų, kurie sukyla prieš mane! 2 Daug tų, kurie sako apie mano sielą: „Jam * „iš Dievo“ – T. „Dieve“ (viet.).iš Dievo nėra išgelbėjimo!“
Sela.
3 Bet Tu, VIEŠPATIE, esi skydas † „aplinka“ – Arba „padengiantis“.aplink mane, mano šlovė ir tas, ‡ „kuris pakelia mano galvą“ – T. y. kuris išvaduoja mane iš bėdų.kuris pakelia mano galvą. 4 Savo balsu § „ne kartą šaukiausi“ ir „išklausė mane“ – Hbr. k. veiksmažodžių forma gali rodyti į kartojamą veiksmą, arba praeityje arba dabartyje.ne kartą šaukiausi VIEŠPATIES, ir jis nuo savo * „šventojo“ – Arba „šventumo“.šventojo kalno † „išklausė mane“ – Arba „atsiliepė man“.išklausė mane.
Sela.
5 Aš – aš atsiguliau ir užmigau. Atsibudau, nes VIEŠPATS mane ‡ „palaikė“ – Arba „palaiko“.palaikė. 6 Nebijau § „dešimt“ – Arba „dešimčių“.dešimt tūkstančių žmonių, kurie yra sustoję prieš mane iš visų pusių.
7 Kelkis, o VIEŠPATIE! Išgelbėk mane, o mano Dieve! Juk tu visiems mano priešams smogei į žandą, nedorėlių dantis sutrupinai. 8 VIEŠPAČIUI priklauso išgelbėjimas! Tavo tautai tebūna tavo palaiminimas!
Sela.
*3:2 „iš Dievo“ – T. „Dieve“ (viet.).
†3:3 „aplinka“ – Arba „padengiantis“.
‡3:3 „kuris pakelia mano galvą“ – T. y. kuris išvaduoja mane iš bėdų.
§3:4 „ne kartą šaukiausi“ ir „išklausė mane“ – Hbr. k. veiksmažodžių forma gali rodyti į kartojamą veiksmą, arba praeityje arba dabartyje.
*3:4 „šventojo“ – Arba „šventumo“.
†3:4 „išklausė mane“ – Arba „atsiliepė man“.
‡3:5 „palaikė“ – Arba „palaiko“.
§3:6 „dešimt“ – Arba „dešimčių“.