Tikinčiųjų paveldo vertimas Patarlių 27

1 Nesigirk rytojaus diena, nes nežinai, ką diena gali atnešti. 2 Tegul tave giria kitas, o ne tavo paties burna, kas nors kitas, o ne tavo paties lūpos. 3 Akmuo yra sunkus ir smėlis svarus, bet kvailio sukeltas *apmaudas sunkesnis už abu. 6 Mylinčio draugo daromos žaizdos yra ištikimos, bet †priešo bučiniai ‡klastingi. 9 Kaip §tepalas ir *kvepalai džiugina širdį, taip džiugina žmogaus draugo mielumas, pareikštas širdingu patarimu.

11 Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja.

12 †Sumanus žmogus mato ‡pavojų ir pasislepia, bet §doroviškai naivūs žmonės eina toliau ir turi sulaukti bausmės. 17 Geležis geležį galanda; taip žmogus „galanda“ savo draugo *veido išraišką.

19 Kaip vandenyje veidas atspindi veidą, taip žmogaus širdis atspindi žmogų. 21 Lydyklė – sidabrui, lydkrosnė – auksui, o jam sakytas pagyrimas – žmogui.

*27:3 „apmaudas“ – Arba „pyktis“, „sielvartas“.

†27:6 „priešo“ – Arba „nekenčiančiojo“.

‡27:6 „klastingi“ – Arba „gausūs“, t. y. įžvelgiama jų klasta tuo, kad meilikaujantys žodžiai plūsta, nors draugas, norėdamas padėti, nedaug sako.

§27:9 „tepalas“ – Arba „aliejus“.

*27:9 „kvepalai“ – Arba „smilkalai“.

†27:12 „Sumanus“ – Arba „Gudrus“.

‡27:12 „pavojų“ – Arba „grėsmę“, „nelaimę“, „tai, kas bloga“.

§27:12 „doroviškai naivūs“ žmonės – Hbr. žodis apibūdina žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlūs visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis žmogus“, „žmogus, nepasirinkęs pasaulėžiūros“, „neutralus žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu“, „pasižymintis atvirumu“, „žmogus, kuris atdaras bet kam“, „žmogus, kuris turi vietos nesuderinamoms pasaulėžiūroms“, „neapsisprendęs žmogus“, „neišmanėlis“, „žmogus, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.

*27:17 „veido išraišką“ – T. y. supratimą ir nusistatymą, kurie pasirodo veido išraiškoje; taigi, „veidas“ rodo į protą, dvasią, nusistatymą; hbr. „veidą“.