1 Ir kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė Abramui ir jam tarė: „Aš esu Visagalis Dievas; vaikščiok mano akivaizdoje ir būk nepriekaištingas. 2 Ir aš sudarysiu savo sandorą tarp savęs ir tavęs ir nepaprastai tave padauginsiu.“ 3 Ir Abramas parpuolė kniūbsčias, ir Dievas kalbėjo su juo, tardamas: 4 „O mano, štai mano sandora yra su tavimi, ir tu būsi daugelio tautų tėvu. 5 Ir * „nebesivadinsi“ – Arba „nebeturi vadintis“.nebesivadinsi vardu Abramas, bet tavo vardas bus † „Abraomas“ – Hbr. „Abracham“.Abraomas, nes padariau tave daugelio tautų tėvu.