1 O kai žmonės matė, kad Mozė uždelsė nusileisti nuo kalno, žmonės susirinko prie Aarono ir jam tarė: „Kelkis, padaryk mums dievų, kurie eitų pirma mūsų, nes nežinome, kas nutiko * „va šiam“ – Arba „šitam“.va šiam Mozei, † „žmogui“ – Arba „vyrui“.žmogui, kuris išvedė mus aukštyn iš Egipto šalies.“ 2 Ir Aaronas jiems tarė: „Nutraukite auksinius auskarus, esančius jūsų žmonų, jūsų sūnų ir jūsų dukterų ausyse, ir atneškite juos man.“ 3 Ir visi žmonės nusitraukė auksinius auskarus, esančius jų ausyse, ir atnešė juos Aaronui. 4 Ir paėmęs tai iš jų rankų, jis išdrožė jį raižikliu ir padarė jį ‡ „nulieto metalo“ – Gal „auksu apmuštą“; plg. tą patį hbr. žodį Ts 17:3-4, Iz 30:22 ir kt. eilutėse.nulieto metalo veršį. Tada jie tarė: „Šitie yra tavo dievai, o Izraeli, kurie tave išvedė aukštyn iš Egipto šalies!“ 14 Ir VIEŠPATS § „gailėdamasis apsigalvojo“ – hbr. žodis (≈ „giliai atsiduso“) turi įvairias reikšmes; svarbiausia – kontekstas.gailėdamasis apsigalvojo dėl to blogo, kurį jis pasakė padarysiąs savo tautai. 35 Ir VIEŠPATS smogė žmones už tai, kad jie padarė tą veršį, kurį padarė Aaronas.