1 Ma i buri, a Jesus ka faifolo ana na aasi i Galili na da alangia lau ana aasi i Taebirias. 2 Ma tee figua baita e lea i burina, sulia da rikia na doo kwaibalatana gi na nia e iilia ana na guralada na tooa matai gi. 3 Ma a Jesus ka raa i gwouna tee fe uuo, ma ka gwouru i aano fai nia na oote fafurongo nia gi. 4 Ana si kada nae, na Fangaa ana na Lofoagaua gera na Jiu e garangi naa. 5 A Jesus e aada gali nia, ma ka rikia na figua baita da dao mai siana, ma ka bae urii fuana a Filip, <<Tara golu ka foli tesi fanga i fai eeri golu ka hangonia na tooa naa gi sui?>> 6 I nia e baea si doo naa eeri ka iilitoona a Filip, sulia nia ka haitamana sui naa si doo na nia tara ka iilia.

7 Ma a Filip e oolisia ka urii, <<Na roo talange malefo boroi kasi bobola naa fai nia na folilana na fanga hai so daka fanga totoꞌou boroi ada ana.>>

8 Ma tee wane fafurongo aai, a Andrew na aua nia a Simon Peter, e bae ka urii, 9 <<Tee wela wane i seenaa e too go ana lima fe beredi ma roo gwe iia. Sui taa, e afetai ka bobola fai nia na tooa oro naa gi.>>

10 Ma a Jesus e haea fuada ka urii, <<Molu haea fuana na tooa gi daka gwouru i aano.>> Na laua oro na e too i seenae. Ma na tooa gi sui daka gwouru i aano, ma e bobola fai nia na lima tooni wane. 11 Ma a Jesus e ngalia fe beredi nae gi ma ka baelafea a God, ma ka tolingia fuana na tooa gi na da gwouru i seenae. Ma nia ka iili urinae laugo ana gwe iia nae gi. Ma i gera sui go da ngali ka bobola fai nia na doorilada.

12 Ma si kada da aabusu naa, nia ka bae urii fuana na oote fafurongo nia gi, <<Molu gonia na mumuduna na fanga gi na e oore eeri langi golu si naga tesi doo.>> 13 Ma gera ka goni teefou ana, ma daka faafungua tee aakwala ma roo koko ana na mumuduna na fanga na e oore ana na lima fe beredi baa gi, na da ania.

14 Ma ana si kada na tooa gi da rikia si doo kwaibalatana na a Jesus e iilia, daka bae urii, <<Na profet baa na tara ka dao mai laona na molaagali mamana naa naa!>> 15 Ma a Jesus ka lea na ana faasi gera i gwouna fe uuo taifilia, sulia i nia e haitamana gera garangi lea na mai uria na suungailana hai so i nia na aaofia gera.

16 Ma i haulafi ana si kada na hato garangi ka suu, na oote fafurongo nia gi gera ka sifo na ada kamena aasi. 17 Ma gera ka tae laona tee baru, ma gera ka aato folo ana aasi fuana maefera gera alangia ana Kapaneam. Ma na rodo ka rodo na mai. A Jesus e langi kasi lea go faida. 18 Ma e dao ana si kada nae na ooru ka dao mai ma na kafo ka tongatonga asianaa. 19 Ma ana si kada gera dao ana tauruarua, gera aada kou, ma gera ka rikia a Jesus e fali mai i fafona kafo, ma ka lea garangia na mai na baru. Ma na oote fafurongo gi gera ka mou asianaa. 20 Ma a Jesus ka bae urii kou fuadaalu, <<Langi molu si mou! Nau go ana naa!>> 21 Ma i buira si doo naa, nia ka tae fai daalu, ma gera ka eele asianaa. Ma e langi si tau, gera ka dao ana maefera na gera lea uria.

22 Ma kada e dani mai, na tooa oro na da too ua i bali aasi aai loko, gera ka aada haitamana tee baru go ana na e too i nao. Ma gera ka haitamana laugo Jesus langi kasi lea fai nia na oote fafurongo nia gi. Ma gera ka haitamana laugo na fafurongo gi gera lea go ada faasia. 23 Sui, teni baru mai faasia i Taebirias, gera lea mai, gera ka oolo ana si gula baa Jesus e baelafea God faafia na fanga baa gi, sui kafi falea fuana tooa oro baa gi.

24 Si kada na figua nae dasi rikia a Jesus ma langi na oote fafurongo nia gi, gera taelia na baru gi, daka lea, daka nani uria a Jesus i Kapaneam.

25 Ma si kada gera daotoona ana bali aasi aai nae, daka ledi nia urii, <<Wane faatolomai ae, si kada taa na o dao i seenaa?>>

26 Ma a Jesus e oolisida ka urii, <<Doo mamana nau ku haea fuagamu, gamu mu nani uri nau sulia mu ania fe beredi baa gi ma muka aabusu, ma e langi lau sulia mu haitamana na malutana na doo kwaibalatana baa gi na ku iilia. 27 Langi musi rao uria na fanga na tara ka molea laugo ana. Muka rao uria na fanga aai na e falea mouria firi. Nia naa na fanga na nau, na Wela nia Iimola gi, ku falea fuagamu, sulia a God na Maa e faatainia na nia naa e oodu nau mai.>>

28 Sui na tooa gi da ledi nia urii, <<Na taa naa melu ka iilia eeri melu ka iilia na raoa nia a God e dooria fuamelu?>>

29 Ma Jesus e oolisida ka urii, <<Na kwaidooria nia a God e urii: Muka manata mamana ana na wane na nia e falea mai.>>

30 Ma gera ka ledi nia lau urii, <<Tesi doo kwaibalatana taa na oko aadea hai so melu ka rikia ma melu ka manata mamana ani oe? Tesi taa na oko iilia? 31 Na koo gia gi da ania na beredi baa na da alangia ana <mana> i laona na aanogwou, iilingia baa da kedea naa urii, <I nia e falea na fanga faasia i langi fuada uria na anilana.>>>

32 Ma a Jesus ka bae urii fuada, <<Doo mamana nau ku haea fuagamu, a Moses langi baa e falea na beredi faasia i langi fuagamu. Na Maa nau ana baa e falea na fanga mamana faasia i langi fuagamu. 33 Sulia na fanga na a God e falea naa na wane na e sifo mai faasia i langi ma ka falea na mouria fuana na tooa gi i laona molaagali.>>

34 Ma gera ka bae urii fuana, <<Aarai baita ae, e ita i taraꞌena ka lea, oko falea na fanga naa fuagami.>>

35 Sui a Jesus ka bae urii, <<I nau naa na fanga ana mouria. Ma so ni tei na e lea mai siagu e afetai ka fiolo lau, ma ni tei na e manata mamana ani nau e afetai ka maeligwou lau. 36 Haia, ma ni nau ku haea sui naa fuagamu. Sui boroi ana na muka riki nau, gamu langi musi manata mamana go ani nau. 37 Tooa gi sui go na Maa nau e faleda fuagu, tara gera ka lea sui go mai siagu. Ma so ni tei na e doori lea mai siagu, nau langi kusi oote nau ani nia. 38 Nia urinae, sulia nau ku sifo mai faasia i langi, e langi lau fuana iililana si doo sulia kwaidoorilagu i talagu. Nau ku lea mai uria iililana si taa na a God na e oodu nau mai e dooria. 39 Taa na a God e dooria nana langi kusi tagalangai nia tesi doo ana tooa gi sui na nia faleda fuagu, eeri ana maedani isi nau kuka fi tataeda uria na mouria. 40 A God na Maa nau nia dooria so ni tei gera na gera aada haitamagu ma gera ka manata mamana ani nau, gera ka ngalia mouria firi ma i nau tara kuka taeda uria mouria ana maedani isi.>>

41 Ma na tooa gi gera ka hafalia na ngunungunulaa suli nia, sulia na nia e bae urii, <<I nau naa na fanga na e sifo mai faasia i langi.>> 42 Ma daka bae urii fuada kwailiu, <<Na wane naa a Jesus na wela nia a Josef go ana, ma golu ka haitamana go agolu na maa nia ma ni tee nia. Ma e utaa naa nia ka haea ana hasa nia e sifo mai faasia i langi?>>

43 Ma a Jesus e oolisida ka urii, <<Molu aalua faasia na ngunungunulaa i matangamiu. 44 E langi ta wane so ka lea mai siagu lea na Maa nau na e fale nau mai e langi kasi talai nia mai i siagu. Ma tara nau kuka tataea uria na mouria ana fe dani iꞌisi. 45 Na profet gi da kede daka urii, <A God ka faatolomainia tooa gi sui go.> Ma so ni tei na e rongoa na Maa ma ka ngalia na haitamadooa faasi nia, gera ka lea mai siagu. 46 Ma e langi ta wane ka rikia na Maa. Tee taifilia na wane na e ita mai faasia a God go na e rikia naa na Maa. 47 Doo mamana nau ku haea fuagamu, so ni tei na e manata mamana, nia ka too ana na mouria firi. 48 Ma i nau naa na fanga ana na mouria. 49 Na koo gamu gi da ania na beredi baa na da alangia ana <mana> i laona aanogwou, ma gera ka mae go ada. 50 Sui na fanga na e sifo mai faasia i langi, so ta wane na e ania, e afetai nia ka mae. 51 Ma i nau naa na fanga ana na mouria faasia i langi. Lea so ta wane ka ania na fanga naa, i nia ka mouri too ka tau. Ma na fanga nae naa na marikogu, na ku falea eeri na tooa gi i laona molaagali daka mouri.>>

52 Ma na tooa gi daka hafali oolisusuu i matangada kwailiu ma daka bae urii, <<Na wane naa ka fale utaa ana na marikona fuaga uria anilana?>>

53 Ma a Jesus ka bae urii fuada, <<Doo mamana nau ku haea fuagamu, lea so e langi musi ania na marikogu ma e langi musi gwoufia na abugu, e afetai muka too ana na mouria. 54 Ma so ni tei na e ania na marikogu ma ka gwoufia na abugu, nia ka too ana na mouria firi, ma i nau tara kuka tataea ana fe dani iꞌisi. 55 Sulia na marikogu naa na fanga mamana, ma na abugu naa na gwoulaa mamana. 56 Ma so ni tei na ka ania na marikogu ma ka gwoufia na abugu, nia ka too ani nau, ma i nau kuka too ani nia. 57 A God na Maa momouri, nia naa e falea nau mai. Ma i nau kuka mouri laugo suli nia. Nia naa, so ni tei na e ani nau, nia ka mouri laugo suli nau. 58 Ma nia naa na fanga na e sifo mai faasia i langi. Ma e langi kasi iilingia beredi baa na koo gia gi da ania ma daka mae naa. Sui, so ni tei na e ania na fanga naa, nia ka mouri too ka tau.>>

59 Jesus e haea ana si doo naa gi si kada nia faatolomai ana i lao Beu Aabu ni figulaa i Kapaneam.

60 Ma na orolada na oote fafurongo nia gi na da rongoa na doo na gi a Jesus e haea, ma daka bae urii, <<Na faatolomaia nia naa e afetai asianaa. Tei naa tara ka manata mamana?>>

61 Ma a Jesus e haitamana na oote fafurongo nia gi da ngunungunu sulia si doo naa, ma nia ka bae urii fuada, <<E utaa? Si baea nae gi e naga gamu? 62 E utaa lea so muka riki nau, na Wela nia Iimola gi, kuka ooli uria si gula baa ku too mai ana i nao? 63 Na doo na e falea na mouria, nia na na Aanoedoo Aabu. Ma na rigitaa nia wane na doo tatagwai go ana. Ma si baea gi na ku haea fuagamu naa na e ngalia mai na Aanoedoo Aabu na e falea na mouria. 64 Sui ka urinae boroi, teni wane ani gamu e langi dasi manata mamana go.>> Sulia ita ua na mai i nao, a Jesus e haitamana sui naa ni tei ani gera na e langi si manata mamana, ma ni tei na tara ka fale nia fuana na maalimaea nia gi. 65 Ma nia ka bae lau urii, <<Nia naa baa ku haea sui naa ana fuagamu e langi ta wane so ka lea mai siagu, lea so na Maa nau kasi faawaludaa fuana.>>

66 Ma e ita ana si kada nae, orolada na oote fafurongo nia gi da aabulo eꞌete na ada, ma e langi dasi lea naa fai nia.

67 Ma a Jesus e ledia na aakwala ma roo wane fafurongo nia gi ka urii, <<E utaa? I gomolu laugo molu dooria lea faasi nau?>>

68 Ma a Simon Peter e oolisia ka urii, <<Lord ae, ni tei lau melu ka lea siana? Ni oe naa na o too ana na baea gi ana na mouria firi. 69 Haia, i gemelu melu manata mamana ma melu ka haitamana ni oe naa na Wane Aabu na o lea mai faasia a God.>>

70 Ma a Jesus e bae urii, <<Nau naa ku aadafili gamu na aakwala ma roo wane. Ma sui boroi ana ka urinae, tee wane ani gamu nia iilingia na aagalo taꞌa.>> 71 Ana si kada Jesus e bae urinae, nia e manata go ana fuana Judas nae, wela Simon Iskariot. Sulia Judas sui boroi ana nia ta wane ana aakwala ma roo wane fafurongo nia gi, ni nia naa tara ka falea Jesus fuana maalimaea nia gi.