9
1 Vyriausiajam muzikui. Pagal mūt lebbėn. Dovydo psalmė.
א Alef
Girsiu tave, o VIEŠPATIE, visa savo širdimi, apskelbsiu visus tavo nuostabius darbus. 2 Būsiu linksmas ir džiūgausiu tavimi, giedosiu gyrių tavo vardui, o Aukščiausiasis.
ב Bėt
3 Kai mano priešai bus atblokšti atgal, jie suklups ir pražus
*dėl tavo veido.
4 Nes tu
†palaikei mano teisę ir mano bylą: sėdėjai soste, teisingai teisdamas.
ג Gimel
5 Tu subarei
‡pagonis, pragaišinai bloguosius, ištrynei jų vardą amžių amžiams.
6 O prieše,
tavo pavertimai griuvėsiais baigėsi amžinai,
nors išrovei miestus su šaknimis.
§Priešų atminimas pražuvo su jais!
ה Hė
7 Bet VIEŠPATS
*pasiliks per amžius; savo sostą jis pastatė teismui.
8 Ir jis teis pasaulį vadovaudamasis teisumu, teisingumą įvykdys tautoms vadovaudamasis
†lygiateisiškumu.
ו Vav
9 Taigi VIEŠPATS bus aukšta prieglauda prislėgtajam, aukšta prieglauda sielvarto laikais. 10 Kurie pažįsta tavo vardą, bėga prieglaudon pas tave, nes tu, VIEŠPATIE, nesi palikęs tų, kurie rūpestingai ieško tavęs.
ז Zajin
11 Giedokite gyrių VIEŠPAČIUI, kuris gyvena Sione! Skelbkite tautose jo darbus!
12 ‡Atkeršydamas už kraują, jis atsimena juos, jis neužmiršta
§prispaustųjų šauksmo.
ח Chet
13 Pasigailėk manęs, o VIEŠPATIE! Tu, kuris mane pakeli iš mirties vartų, atsižvelk į vargą man nuo tų, kurie manęs neapkenčia, 14 kad garsinčiau visą tavo gyrių Siono dukters vartuose; džiūgausiu dėl tavo išgelbėjimo!
ט Tet
15 *Pagonys nugrimzdo į duobę, kurią patys
†iškasė; jų koja įkliuvo į pinkles, kurias patys
‡paspendė.
16 VIEŠPATS duoda save pažinti: jis vykdė teisingumą, nedorėlis įsipainiojamas į savo paties rankų darbą.
§Higaionas.
Sela.
י Jod
17 Nedorėliai suks į pragarą, visos tautos, kurios pamiršta Dievą.
כ Kaf
18 Nes vargšas nebus pamirštas visam laikui; prispaustųjų
*lūkestis nebus pražuvęs amžinai.
19 Pakilk, VIEŠPATIE! Teneįsigali
†mirtingieji! Tebūna tautos teisiamos tavo akyse.
20 Įvaryk jiems baimės, o VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos –
tik žmonės!
Sela.