4 Tada tarė Paulius: „Jonas iš tikrųjų krikštijo * „krikštu, kurį sąlygoja atgaila“ – Arba „krikštu, kuris pasižymi atgaila“. Gr. „atgailos krikštu“, t. y., krikštas, kurį pažymi atgaila. Žr. Mk 1:4; Lk 3:3, Apd 13:24.krikštu, kurį sąlygoja atgaila, sakydamas tautai, kad jie turi tikėti tuo, kuris turi po jo ateiti, tai yra, Kristumi Jėzumi.“ 18 Ir daugelis įtikėjusiųjų ateidavo išpažindami ir apsakydami † „dalykus, kuriais užsiimdavo“ – Gr. žodis πρᾶξις (praxis) yra dgs. ir šiame kontekste rodo į jų įprastinę veiklą, t. y. kad užsiimdavo nuodėmingais dalykais, kurių atsisakė atgailavę ir pasitikėję Viešpačiu Jėzumi. Plg. Mt 3:6.dalykus, kuriais užsiimdavo. 19 Taip pat daugelis tų, kurie užsiiminėdavo magija, sunešę ‡ „savo“ – Gr. žymimasis artikelis.savo knygas, sudegino jas visų akivaizdoje; ir jie apskaičiavo jų vertę ir rado ją esant penkiasdešimt tūkstančių sidabrinių. 20 Šitaip Dievo žodis vis klestėjo ir ėmė viršų.