Tikinčiųjų paveldo vertimas Psalmynas 46

1 Vyriausiajam muzikui. Koracho sūnums. Pritaikyta *alamot. Giesmė.

Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, labai prieinama pagalba bėdose. 2 Todėl mes tikrai nebijosime, nors žemė pasikeistų, ir nors †kalnai ‡nuslystų į §jūros *vidurį, 3 nors jos vandenys siaustų ir putotų, nors ir drebėtų kalnai jai sukilus.

Sela.

4 Yra upė, kurios srovės džiugins Dievo miestą, Aukščiausiojo †didingos buveinės šventąją vietą. 5 Dievas yra ‡to miesto viduje: jis negali svyruoti; Dievas jam padės §rytui brėkštant.

6 Siautė tautos, svyravo karalystės; *jam pakėlus balsą – ištirpo žemė! 7 Kareivijų VIEŠPATS yra su mumis, Jokūbo Dievas mums yra aukštoji prieglauda.

Sela.

8 Ateikite, stebėkite †VIEŠPATIES veiksmus, kokių suniokojimų jis įvykdė žemėje! 9 Jis sustabdo karus iki žemės pakraščio, sulaužo ‡lankus ir sukapoja ietis, sudegina vežimus ugnimi! 10 Liaukitės ir pripažinkite, kad aš esu Dievas! Būsiu išaukštintas tautose, išaukštintas žemėje. 11 Kareivijų VIEŠPATS yra su mumis, Jokūbo Dievas mums yra aukštoji prieglauda.

Sela.

*46:1 „alamot“ – T. „mergelės“; psalmė gal skirta mergelių chorui giedoti arba giedama pagal melodiją, kurios pavadinimas „Mergelės“.

†46:2 „kalnai nuslystų į jūros vidurį“ – Arba „kalnai svyruotų jūros širdyje“.

‡46:2 „nuslystų“ – Arba „judėtų“.

§46:2 „jūros“ – Hbr. dgs., „jūrų“.

*46:2 „vidurį“ – T. „širdį“.

†46:4 „didingos buveinės“ – Arba „didingos gyvenamosios vietos“. Hbr. didybės dgs.; t. „buveinių“, „padangčių“.

‡46:5 „to miesto“ – T. „jo“.

§46:5 „rytui brėkštant“ – Ta pati hbr. frazė vartojama Iš 14:27, kur aprašomas Dievo tautos žlugimas jūroje „rytui brėkštant“, arba rytui pasirodant (žr. ir Ts 19:26). Priešai dažnai puldavo iš pačio ryto, tai reikėdavo apsaugos ypač tada.

*46:6 „jam pakėlus balsą“ – Hbr. „jis davė savo balsą“.

†46:8 „VIEŠPATIES veiksmus, kokių suniokojimų jis įvykdė žemėje“ – Arba „veiksmus VIEŠPATIES, kuris įvykdė žemėje suniokojimų“. Plg. Apr 19:15.

‡46:9 „lankus […] ietis […] vežimus“ – Hbr. kuop. vns.