2
Žmonės maištauja, bet Dievo Mesijas turi galutinę valdžią
Bergždžias tautų maištas
Kodėl * „kitataučiai“ – Arba „pagonys“, „tautos“.kitataučiai „siaučia“ – Arba „bruzdėdami renkasi“.siaučia ir „tautos“ – Arba „žmonių bendruomenės“, „žmonės“.tautos § „apmąsto“ – Arba „sutelkia dėmesį į“, „susikaupia į“; gal „sumąsto“.apmąsto tuštybę? Žemės karaliai * „stoja į kovą“ – Arba „išsirikiuoja“.stoja į kovą, ir valdovai išvien tariasi prieš VIEŠPATĮ ir prieš jo pateptąjį, sakydami: „Sutraukykime jų pančius, numeskime nuo savęs jų virves!“
Dievo Tėvo atsakas maištui
Tas, kuris „sėdi“ – T. y. kurio sostas yra dangūs.sėdi danguose, juokiasi; Viešpats tyčiojasi iš jų. Tada jis kalbės jiems „rūstaudamas“ – T. „savo rūstybėje“.rūstaudamas ir § „įnirtęs“ – „savo įnirtyje“.įnirtęs juos * „išgąsdins“ – Arba „sukrės“.išgąsdins: „O aš pats“ t. „O aš, aš“.„O aš pats „pastačiau“ – Arba „patepiau“, t. y. įgalinau, kaip einantį pareigas.pastačiau savo karalių ant Siono, savo švento kalno!“
Dievo Sūnaus atsakas maištui
§ „Paskelbsiu įsaką“ – Arba „Pranešiu apie įsaką“, „Paskelbsiu įsako patvirtinimą“.„Paskelbsiu įsaką; VIEŠPATS man tarė: * „Tu esi […]“ – Dievo galia įvyksiantis Mesijo išėjimas iš kapo rūsio (prisikėlimas) lyginimas su kūdikio išėjimo iš motinos įsčių; Apd 13:33; I Kor 15:4; Hbr 1:5, 5:5.Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau. Prašyk manęs, ir aš tau duosiu kitataučius, – tavo veldinį, ir tolimiausius žemės kraštus, – tavo nuosavybę. Tu daužysi juos geležine lazda, kaip puodžiaus indą juos „daužysi į šukes“ – Arba „sukulsi“, „sutrupinsi“.daužysi į šukes!“
Štai ką įsidėmėti
10 Taigi dabar, o karaliai, būkite išmintingi; duokitės „įspėjami“ – Arba „sudraudžiami“.įspėjami jūs, žemės teisėjai. 11 Tarnaukite VIEŠPAČIUI su baime ir džiūgaukite drebėdami. 12 Bučiuokite Sūnų, kad jis nerūstautų ir kelyje nežūtumėte, jo pykčiui § „truputį“ – Arba „trumpam“.truputį užsidegus. Kokie didžiai palaiminti visi, kurie bėga prieglaudon pas jį!

*2:1 „kitataučiai“ – Arba „pagonys“, „tautos“.

2:1 „siaučia“ – Arba „bruzdėdami renkasi“.

2:1 „tautos“ – Arba „žmonių bendruomenės“, „žmonės“.

§2:1 „apmąsto“ – Arba „sutelkia dėmesį į“, „susikaupia į“; gal „sumąsto“.

*2:2 „stoja į kovą“ – Arba „išsirikiuoja“.

2:4 „sėdi“ – T. y. kurio sostas yra dangūs.

2:5 „rūstaudamas“ – T. „savo rūstybėje“.

§2:5 „įnirtęs“ – „savo įnirtyje“.

*2:5 „išgąsdins“ – Arba „sukrės“.

2:6 „O aš pats“ t. „O aš, aš“.

2:6 „pastačiau“ – Arba „patepiau“, t. y. įgalinau, kaip einantį pareigas.

§2:7 „Paskelbsiu įsaką“ – Arba „Pranešiu apie įsaką“, „Paskelbsiu įsako patvirtinimą“.

*2:7 „Tu esi […]“ – Dievo galia įvyksiantis Mesijo išėjimas iš kapo rūsio (prisikėlimas) lyginimas su kūdikio išėjimo iš motinos įsčių; Apd 13:33; I Kor 15:4; Hbr 1:5, 5:5.

2:9 „daužysi į šukes“ – Arba „sukulsi“, „sutrupinsi“.

2:10 „įspėjami“ – Arba „sudraudžiami“.

§2:12 „truputį“ – Arba „trumpam“.