Tikinčiųjų paveldo vertimas Patarlių 29

1 *Dažnai peikiamas žmogus, kuris užkietina savo sprandą, bus staiga †nukirstas – ir neišgydomai.

2 Teisiesiems ‡įsigalint, tauta džiaugiasi, bet nedorėliui valdant, tauta §dejuoja.

3 Kas myli išmintį, džiugina savo tėvą, bet kas bičiulauja su paleistuvėmis, eikvoja savo turtą.

4 Karalius teisingumu įtvirtina *šalį, bet †kas ima kyšius, ją sugriauna.

5 Žmogus, kuris pataikauja savo artimui, ištiesia tinklą ‡jo kojoms.

15 Rykštelė ir pabarimas teikia išminties, bet §vaikas, paliktas sau, daro gėdą savo motinai.

18 Kur nėra *Dievo duoto apreiškimo, †tauta ‡sulaukėja, bet kas laikosi įstatymo, tas palaimintas. 21 Kas lepina savo tarną nuo mažens, tam jis galiausiai taps sūnumi. 22 Piktas žmogus sukelia nesantaiką ir karštakošis §pridaro daug nusižengimų.

23 Žmogaus išdidumas jį nužemins, bet *kas nuolankios dvasios, palaikys pagarbą. 25 Žmonių baimė †spendžia žabangus, bet kas pasitiki VIEŠPAČIU, bus ‡saugus.

*29:1 „Dažnai peikiamas žmogus“ – T. „Papeikimų žmogus“.

†29:1 „nukirstas“ – Arba „sudaužytas“, „galutiniai palaužtas“.

‡29:2 „įsigalint“ – Arba „daugėjant“.

§29:2 „dejuoja“ – Arba „vaitoja“.

*29:4 „šalį“ – Arba „kraštą“.

†29:4 „kas ima kyšius“ t. „atnašų (atnašavimų) žmogus“, „dovanų žmogus“, „kyšių žmogus“.

‡29:5 „jo“ – gal „savo“.

§29:15 „vaikas, paliktas sau“ – T. „išsiųstas“, „paleistas“; arba „nesuvaržytas“, „kuriam leidžiama nesilaikyti nustatytų ribų“.

*29:18 „Dievo duoto apreiškimo“ – Arba „pranašiško regėjimo“.

†29:18 „tauta“ – Arba „žmonių grupė“.

‡29:18 „sulaukėja“ – Arba „atsisako ribų“, „nesiduoda suvaldomi“.

§29:22 „pridaro“ – Arba „turi“, „sukelia“; žr. paralelizmą su pirma eilutės dalimi.

*29:23 „kas nuolankios dvasios, palaikys pagarbą“ – Arba „pagarba palaikys tą, kuris nuolankios dvasios“.

†29:25 „spendžia“ – T. „duoda“.

‡29:25 „saugus“ – Hbr. „bus pakeltas aukštai“, būtent į saugią, nepasiekiamą vietą.