*14:1 „namus“ – Arba „šeimą“, „šeimyną“, „namiškius“.
†14:2 „besilaikydamas savo tiesumo“ – Arba „savo tiesumue“ „su tiesumu“, t. y., nenukrypdamas į nedorą elgseną.
‡14:2 „eina savo suktais keliais“ – Arba „savo keliuose nukrypsta nuo tiesumo“, t. y., nukrypsta nuo doros elgsenos į nedorą elgseną.
§14:3 „lazda“ – Arba „išaugęs ūglis“, „atžala“; rodo į tai, kad išdidumą skatina paties kvailio žodžiai; jo išpuikęs būdas vis blogėja.
*14:10 „nesidalins jos džiaugsmu“ – Arba „neįsimaišo į jos džiaugsmą“, „nedalyvauja jos džiaugsme“.
†14:11 „namai“ – Tai tvirtas pastatas, vos ne „rūmai“.
‡14:11 „dorųjų“ – Arba „tiesiųjų“.
§14:12 „atrodo teisingas žmogui“ – Arba „žmogaus akyse yra teisingas“.
*14:12 „teisingas“ – Arba „tiesus“, „lygus“.
†14:15 „Doroviškai naivus žmogus“ – Hbr. žodis rodo į žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam; neįžvelgdamas pavojų, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „naivuolis“, „žmogus, nepasirinkęs pasaulėžiūros“, „neutralus žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu“, „pasižymintis atvirumu“, „žmogus, kuris atdaras bet kam“, „žmogus, kuris turi vietos nesuderinamoms pasaulėžiūroms“, „neapsisprendęs žmogus“, „nesusigaudantis žmogus“, „neišmanėlis“, „žmogus, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.
‡14:15 „visokiais dalykais“ – Arba „visokiu žodžiu“, „visokiu pranešimu“, „visokia žinia“.
§14:15 „sumanus“ – Arba „gudrus“ (gerąja prasme).
*14:15 „apsvarsto“ – Arba „įžvalgiai vertina“.
†14:15 „žingsnius“ – Hbr. vns.
‡14:17 „kvailai elgiasi“ – Arba „daro kvailybę“.
§14:17 „žmogus, kuris sumano nedorus planus“ t. „nedorų planų (sumanymų, kėslų) žmogus“.
*14:19 „teisiųjų“ – hbr. vns., (turbūt kuopinis).
†14:26 „Stiprų užtikrintumą“ – Arba „Tvirtą tikrumą“, „Galingą saugumą“.
‡14:26 „turi tas, kuris bijo VIEŠPATIES“ – T. „VIEŠPATIES baimėje“.
§14:26 „savo vaikams jis bus prieglauda“ – Arba „jo vaikams jis bus prieglauda“, t. y. galima suprasti hbr. tekstą, kad prieglauda bus VIEŠPATIES bijančio žmogaus vaikams. Bet dėl teksto paralelizmo („tas, kuris bijo VIEŠPATIES“ ≈ „savo vaikai“ ir „stiprus užtikrintumas“ ≈ „prieglauda“), suprantama, kad Dievas yra prieglauda savo vaikams. Kitos vietos ST, kur yra sąvoka „Dievo / VIEŠPATIES vaikai“ – Įst 14:1, Ps 73:15.
*14:29 „staigios“ – Arba „ūmos“.
†14:31 „skriaudžia“ – Arba „engia“.
‡14:31 „stokojančio“ – Arba „neturtėlio“, „beturčio“, „vargšo“, „skurdžiaus“.
§14:32 „turi prieglaudą net savo mirties metu“ – Arba „bėga prieglaudos pas Dievą savo mirties metu“.
*14:32 „mirties metu“ – T. „mirtyje“.