Tikinčiųjų paveldo vertimas Pradžios 9

1 Ir Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir pripildykite žemę. 2 Ir bijos jūsų ir baidysis jūsų visi žemės laukiniai žvėrys ir visi padangių paukščiai; jie yra atiduoti *į jūsų ranką drauge su visais, kurie †juda ant žemės, ir drauge su visomis jūros žuvimis. 3 Visi gyvi ‡judantys padarai bus jums maistui. Kaip atidaviau žalius augalus, taip atiduodu jums viską. 4 §Bet *mėsos su jo gyvybe, kuri yra jo kraujas, nevalgykite. 5 Ir už jūsų kraują, nuo kurio priklauso jūsų gyvybės, būtinai pareikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno †gyvo padaro pareikalausiu atsiskaityti už jį, ir iš ‡žmogaus. Iš kiekvieno žmogų nužudžiusio §žmogaus pareikalausiu atsiskaityti už brolio gyvybę. 6 Kas pralieja žmogaus kraują, to kraujas turi būti žmogaus pralietas, nes *Dievas padarė žmogų pagal savo atvaizdą. 7 O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, gausėkite žemėje ir dauginkitės joje!“

8 Tada Dievas kalbėjo Nojui ir jo sūnums, esantiems su juo, sakydamas: 9 „Ir aš, štai aš tvirtinu savo sandorą su jumis ir jūsų †palikuonimis, kurie bus po jūsų, 10 ir su visais gyvais padarais, esančiais su jumis: su paukščiais, su gyvuliais, su laukiniais žvėrimis, esančiais su jumis – ‡su visais, kurie išeina iš arkos, – su visais žemės gyvūnais. 11 Ir tvirtinu savo sandorą su jumis: niekada daugiau §visos kūną turinčios būtybės nebebus tvano vandenų pašalintos ir niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti.“

12 Ir Dievas tarė: „Šitas yra ženklas sandoros, kurią aš sudarau tarp savęs ir jūsų bei visų su jumis gyvų padarų, nesibaigiančioms kartoms: 13 savo lanką padedu į debesį, ir jis bus ženklas sandoros tarp manęs ir žemės. 14 Ir įvyks taip, kad, kai užleisiu debesį virš žemės, lankas pasirodys debesyje, 15 ir aš atsiminsiu savo sandorą, esančią tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų iš visų kūną turinčių būtybių; ir vandenys daugiau nevirs tvanu visoms kūną turinčioms būtybėms pragaišinti.

24 Ir Nojus pabudo nuo savo vyno ir sužinojo, ką jam buvo padaręs jo *jaunas sūnus. 25 Ir jis tarė: „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus tarnų tarnas savo broliams!“ 26 Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Semo Dievas! O Kanaanas tebūna †tarnas jiems. 27 Dievas ‡teišplečia Jafetą, ir §tasai teapsigyvena Semo palapinėse, ir Kanaanas tebūna tarnas tam.“

*9:2 „į jūsų ranką“ – T. y. „jūsų valdžion“.

†9:2 „juda“ – Arba „grakščiai juda“.

‡9:3 „judantys“ – Kitur tas pats hbr. žodis רֶמֶשׂ (remes) verčiamas „ropojantys“, bet aišku iš konteksto čia, kad prasmė yra kiek platesnė ir įeina kiti gyvuliai ir gyvūnai, ne tik ropojantys padarai.

§9:4 „Bet“ – Arba „Tik“.

*9:4 „mėsos“ – Arba „kūno“. Yra daugybė vietų Šv. Rašte, kur yra sąvoka „kūnas ir kraujas“, kas iš originalų kalbų kartais gali būti išversta ir „mėsa ir kraujas“ (žr. Prd 9:4; Kun 6:27; Kun 15:19; Kun 16:27; Kun 17:11,14; Sk 19:5; Įst 12:23,27; Įst 32:42; Ps 50:13; Iz 49:26; Jer 51:35; Eze 39:17-18; Eze 44:7; Sof 1:17; Mt 16:17; Jn 1:13; Jn 6:53-56; I Kor 15:50; Gal 1:16; Ef 6:12; Hbr 2:14; Hbr 9:13).

†9:5 „gyvo padaro“ – Hbr. „gyvo padaro rankos“, t. y. pareikalausiu atsiskaityti rodydamas, kad mano stiprybė nugali jo tariamą stiprybę („ranką“).

‡9:5 „žmogaus“ – Hbr. „žmogaus rankos“.

§9:5 „žmogaus“ – Hbr. „žmogaus rankos“.

*9:6 „Dievas padarė žmogų pagal savo atvaizdą“ – T. „pagal Dievo atvaizdą jis (t. y. Dievas) padarė žmogų / žmoniją“.

†9:9 „palikuonimis“ – Arba „ainija“; hbr. „sėkla“.

‡9:10 „su“ – Hbr. „nuo“.

§9:11 „visos kūną turinčios būtybės […] pašalintos“ – T. „visi kūnai […] pašalinti“.

*9:24 „jaunas sūnus“ – Kartais hbr. žodis בֵּן (bėn) vartojamas rodant į vaikaitį (pvz., Pr 29:5), tai galimas aiškinimas, kad Nojaus vaikaitis Kanaanas buvo tas, kuris ką Nojui padarė, o Chamas matė ir pranešė broliams.

†9:26 „tarnas jiems“ – T. y. Semo šeimos / palikuonių tarnas. Dgs. hbr. žodis, kuris čia išverstas „jiems“ dažnai verčiamas vns. žodžiu, greičiausiai todėl, kad žodis „Semas“ rodo ne vien į jį, bet ir į jo palikuonis.

‡9:27 „teišplečia“ – Arba „teįkalba“, „teįtikina“, „teįteigia“.

§9:27 „tasai“, „tam“ – Arba „jis“, „jam“. Šio teksto aiškinimas priklauso nuo to, į kurį asmenį rodo žodžiai „tasai“ ir „tam“ (į Dievą arba į Semą). Plg. Jn 1:14. Vertime paliktas nevienareikšmiškumas, kuris yra hbr. kalbos tekste. Jeigu laikoma, kad „tasai“ ir „tam“ rodo į Dievą, reikšmė tokia: „[…] ir Dievas teapsigyvena Semo palapinėse, ir Kanaanas tebūna tarnas Dievui“.