Tikinčiųjų paveldo vertimas Pradžios 7

1 Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Įeik į arką tu ir visi tavo namiškiai, nes šioje kartoje mačiau tave *esant teisų †prieš mane. 2 Pasiimk iš visų švariųjų gyvulių ‡septynis ir septynias (po patiną ir jo patelę), ir iš gyvulių, kurie nešvarūs, pasiimk du (po patiną ir jo patelę), 3 taip pat iš padangės paukščių §septynis ir septynias (po patiną ir patelę), kad *atžala būtų išlaikyta gyva ant visos žemės paviršiaus. 4 Nes dar septynios dienos, ir aš siųsiu žemėn lietų keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir pražudysiu nuo žemės paviršiaus visas būtybes, kurias esu padaręs.“

5 Ir Nojus padarė pagal visa, ką VIEŠPATS buvo jam įsakęs.

Tvanas

6 Ir Nojus buvo šešių šimtų metų, kai †vandenų tvanas užliejo žemę.

7 Ir Nojus ir jo sūnūs, ir jo žmona, ir jo sūnų žmonos įėjo su juo į arką ‡dėl tvano vandenų. 8 Iš švariųjų gyvulių ir iš gyvulių, kurie nešvarūs, ir iš paukščių, ir iš visų gyvūnų, §judančių ant žemės, 9 po du, patinas ir patelė, įėjo pas Nojų į arką, kaip Dievas buvo Nojui įsakęs.

10 Ir taip įvyko *po septynių dienų, kad tvano vandenys atsirado ant žemės.

11 Šeši šimtaisiais Nojaus gyvenimo metais, antrąjį mėnesį, septynioliktąją to mėnesio dieną, – tą dieną †pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai, ir dangaus langai atsidarė. 12 Ir ‡lietus lijo ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.

13 Tą pačią dieną įėjo į arką Nojus ir Nojaus sūnūs Semas, Chamas, bei Jafetas, taip pat su jais Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos, – 14 jie ir visokie žvėrys pagal jų rūšį, ir visokie galvijai pagal jų rūšį, ir visokie ropojantys padarai, kurie §juda ant žemės, pagal jų rūšį, ir visokie paukščiai pagal jų rūšį – visi visokių sparnų paukšteliai. 15 Ir jie įėjo pas Nojų į arką, po du iš *visų kūną turinčių būtybių, kuriose yra gyvybės kvėpavimas. 16 Ir kurie įėjo, įėjo patinas ir patelė iš kiekvieno kūno rūšies, kaip Dievas jam buvo įsakęs; ir VIEŠPATS už jo uždarė duris.

17 Ir tvanas žemėje †tęsėsi keturiasdešimt dienų; ir vandenys daugėjo ir pakėlė arką, ir ji pakilo aukštai viršum žemės. 18 Ir vandenys ‡pritvino ir labai padaugėjo ant žemės, o arka plūduriavo ant vandenų paviršiaus. 19 Tai vandenys labai labai pritvino ant žemės, ir visi aukštieji kalnai, esantys po visu dangumi, buvo §apsemti. 20 Pritvino vandenų *penkiolika uolekčių aukščiau, ir buvo apsemti kalnai. 21 Ir žuvo visos kūną turinčios būtybės, kurios judėjo ant žemės: paukščiai ir galvijai ir žvėrys ir visi knibždantys padarai, kurie knibžda ant žemės, ir visi žmonės. 22 †Visi, kurie tik buvo sausumoje, kurių šnervėse buvo gyvybės ‡dvasios §alsavimas, mirė. 23 Taip jis pragaišino visas būtybes, buvusias dirvos paviršiuje – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangės paukščio. Jie juk buvo pragaišinti nuo žemės, o išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje. 24 Pritvino vandenų ant žemės šimtą penkiasdešimt dienų.

*7:1 „esant teisų prieš mane“ – Būti teisus prieš Dievą reiškia būti išteisintas tikėjimu. Žr. Rom 3:20-28, 5:1; Gal 3:24; Hbr 11:7.

†7:1 „prieš mane“ – T. „prieš mano veidą“.

‡7:2 „septynis ir septynias“ – Skaitvardis kartojasi hbr. k. tekste be jungtuko („septynis septynis“). Toks hbr. tekstas Senajame Testamente שִׁבְעָה שִׁבְעָה (šivach šivach) pasitaiko tik čia ir 3-oje eilutėje. Kai kas taip supranta hbr. tekstą, kaip pateikta šiame vertime (iš viso po 14 švarių gyvulių), o kiti galvoja, kad buvo trys poros ir dar vienas patinas be patelės (iš viso septyni gyvuliai). Priešingai antram paaiškinimui yra tai, kad tekste pabrėžiama „patinas ir jo patelė“.

§7:3 „septynis ir septynias“ – Žr. Prd 7:2.

*7:3 „atžala“ – Hbr. „sėkla“; plg. „palikuonis“, kai kalbama apie žmones.

†7:6 „vandenų tvanas užliejo žemę“ – Arba „užėjo tvanas kaip žemę užliejantys vandenys“. T. „tvanas buvo (atsirado / tapo) vandenys virš / ant žemės“. Plg. Prd 7:10, kurio hbr. k. sandara panaši, bet ne tapati.

‡7:7 „dėl tvano vandenų“ – T. „nuo tvano vandenų akivaizdos / veido“; arba „išeidami iš tvano vandenų akivaizdos“. Plg. hbr. Prd 3:8, Iš 3:7 ir kt.

§7:8 „judančių“ – Arba „grakščiai judančių“.

*7:10 „po septynių dienų“ – Arba „septintąją dieną“.

†7:11 „pratrūko […] šaltiniai“ – Arba „skėlė […] šaltinius“.

‡7:12 „lietus lijo“ – T. „lietaus liejimas buvo“.

§7:14 „juda“ – Arba „grakščiai juda“.

*7:15 „visų kūną turinčių būtybių“ – T. „kiekvieno kūno“.

†7:17 tęsėsi„“ – Hbr. „buvo“.

‡7:18 „pritvino“ (ir 19, 20, 24 eilutėse) – T. „įsigalėjo“.

§7:19 „apsemti“ (ir 20 eilutėje) – T. „apdengti“.

*7:20 „penkiolika uolekčių“ – Žr. Prd 6:15 išnašą. 15 uolekčių ≈ 6,75 m.

†7:22 Ši eilutė kalba apie žmones, ne apie kitus padarius, nes šios eilutės tekstas yra 21-os eilutės išplėtimas, kuris tikslina, kad žuvo tiktai žmonės sausumoje. Juk Nojus su šeima išgyveno. Be to, hbr. žodis נְשָׁמָה (nešamah) Biblijoje nerodo į gyvūnų gyvybės alsavimą. Plg. Prd 2:7, Job 26:4, Pat 20:27, Įst 20:16 ir kt.

‡7:22 „dvasios“ – Hbr. נְשָׁמָה (nešamah).

§7:22 „alsavimas“ – Hbr. רוּחַ (ruach).