O VIEŠPATIE, tu mane ištyrei ir pažįsti. 2 Tu žinai mano atsisėdimą ir mano atsistojimą, tu supranti mano mintis iš toli. 3 Tu * „atskiri“ – Arba „vėtai“, t. y. atskiri mano elgesius tarsi grūdus nuo pelų į tai, kas vertinga ir kas nevertinga. Arba „aprėpi“, t. y., niekas nelieka tau nežinoma.atskiri mano taką ir mano atsigulimą, ir esi susipažinęs su visais mano keliais. 4 Nes dar nėra žodžio ant mano liežuvio, ir štai tu, VIEŠPATIE, jį visiškai žinai. 7 Kur galėčiau eiti nuo tavo Dvasios ir kur bėgti nuo tavo veido? 8 Jeigu užkilčiau į dangų, ten esi tu! Ir jeigu „pasikločiau patalą“ pragare, štai ten esi tu! 9 Jeigu † „pasiimčiau“ – T. „pakelčiau“; čia vaizdingai kalbama apie tariamą kelionė nuo rytų (aušros) iki tolimiausio taško vakaruose; „sparnai“ galimai rodo į aušros spindulius.pasiimčiau aušros sparnus ir apsigyvenčiau prie tolimiausio jūros galo, 10 net ten mane vedžios tavo ranka ir tvirtai mane laikys tavo dešinė. 11  Jeigu sakyčiau: „Tamsa tikrai ‡ „užguls“ – Arba „aprėps“, „pagriebs“, „triuškins“, „traiškys“.užguls mane, naktis aplinkui mane pavirs šviesa, 12 net § „tamsa nepaslepia nuo tavęs“ – hbr. „tamsa nesidaro per tamsi tau“.tamsa nepaslepia nuo tavęs, bet naktis šviečia kaip diena; kaip tau šviesa, taip ir tamsa. 13 Nes sukūrei mano * „giliausias dalis“ t. „inkstus“; gal „vidinę būtį“. Šis hbr. žodis vartojamas perkeltine prasme ir Job 19:27; Ps 7:9; Ps 16:7; Ps 26:2; Ps 73:21; Pat 23:16; Jer 11:20; Jer 12:2; Jer 17:10; Jer 20:12; Rd 3:13. Jis turbūt rodo į žmogaus vidinę esmę – į jo proto, jausmų ir valios centrą.giliausias dalis; tu mane † „surezgei“ – Arba „suaudei“, „numezgei“, „apdengei“, „apsaugojai“; plg. Job 10:11.surezgei mano motinos įsčiose. 17 Kokios brangios man yra tavo mintys, o Dieve! Koks didelis jų skaičius! 18 Jei jas skaičiuočiau, skaičiumi jų būtų daugiau negu smilčių! Kai atsibundu, aš tebesu su tavimi. 22 Nekenčiu jų visiška neapykanta, laikau juos savo priešais. 23 Ištirk mane, o Dieve, ir pažink mano širdį, išmėgink mane ir pažink mano ‡ „mintis“ – Arba „nerimastingas mintis“, „susirūpinimo mintis“; hbr. žodis vartojamas tik čia ir Ps 94:19.mintis, 24 ir pažiūrėk, § „ar yra manyje kuris nors nedoras kelias“ – T. y. „ar kokiu nors atžvilgiu elgiuosi nedorai (arba, taip, kad sukelčiau skausmo, sielvarto)“.ar yra manyje kuris nors * „nedoras“ – Arba „skausmo keliantis“, „sielvarto keliantis“.nedoras kelias, ir vesk mane amžinuoju keliu.