*27:3 „apmaudas“ – Arba „pyktis“, „sielvartas“.
†27:6 „priešo“ – Arba „nekenčiančiojo“.
‡27:6 „klastingi“ – Arba „gausūs“, t. y. įžvelgiama jų klasta tuo, kad meilikaujantys žodžiai plūsta, nors draugas, norėdamas padėti, nedaug sako.
§27:9 „tepalas“ – Arba „aliejus“.
*27:9 „kvepalai“ – Arba „smilkalai“.
†27:12 „Sumanus“ – Arba „Gudrus“.
‡27:12 „pavojų“ – Arba „grėsmę“, „nelaimę“, „tai, kas bloga“.
§27:12 „doroviškai naivūs“ žmonės – Hbr. žodis apibūdina žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlūs visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis žmogus“, „žmogus, nepasirinkęs pasaulėžiūros“, „neutralus žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu“, „pasižymintis atvirumu“, „žmogus, kuris atdaras bet kam“, „žmogus, kuris turi vietos nesuderinamoms pasaulėžiūroms“, „neapsisprendęs žmogus“, „neišmanėlis“, „žmogus, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.
*27:17 „veido išraišką“ – T. y. supratimą ir nusistatymą, kurie pasirodo veido išraiškoje; taigi, „veidas“ rodo į protą, dvasią, nusistatymą; hbr. „veidą“.